Balandžio 4 dieną Druskininkų savivaldybės gyventoja Jadvyga Ona Eidukevičienė paminėjo ypatingą sukaktį – 100-ąjį jubiliejų.
Garbingos sukakties proga jubiliatę pasveikinti atvyko Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown, Socialinės paramos skyriaus vedėja Ligita Baranauskienė, Leipalingio seniūnijos seniūnas Antanas Krancevičius bei administracijos specialistai. Jie linkėjo stiprios sveikatos, perdavė mero Ričardo Malinausko sveikinimą ir įteikė dovanas.
Jadvyga Ona Eidukevičienė gimė ir užaugo Savanorių kaime, Leipalingio seniūnijoje, gausioje – net vienuolikos vaikų – šeimoje. Nuo pat mažens ji buvo pratinta prie darbo ir atsakomybės, todėl šios vertybės lydėjo ją visą gyvenimą. Jos gyvenimo kelias nebuvo lengvas. Pokario metais Savanorių kaimas tapo prieglobsčiu daugeliui šeimų, nukentėjusių nuo karo. Šie išgyvenimai dar jaunystėje užgrūdino Jadvygos charakterį.
Didžiąją gyvenimo dalį moteris dirbo kolūkyje. Ji nuoširdžiai rūpinosi šeima, užaugino du vaikus, o šiandien džiaugiasi šešiais anūkais ir aštuoniais proanūkiais. Nors vienu gyvenimo laikotarpiu gyveno Krosnoje, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pasinaudojo galimybe susigrąžinti tėviškės žemes ir sugrįžo į gimtąjį Savanorių kaimą, kur toliau kūrė savo gyvenimą.
Vienas skaudžiausių gyvenimo išbandymų ją ištiko 1995 metais. Vos atgavus tėviškės žemes, gaisras pasiglemžė namus ir jos vyrą. Tą dieną moteris buvo išėjusi gaudyti iš tvarto pabėgusio arklio, o sugrįžusi rado liepsnose skendinčius namus. Nepaisant patirtos tragedijos, ji nepalūžo – sukaupusi jėgas ir padedama artimųjų bei gerų žmonių, jau netrukus atstatė savo namus.
Sunkiausius gyvenimo išbandymus, kaip pasakoja moters artimieji, padėjo įveikti tikėjimas, artimųjų palaikymas ir vidinė stiprybė.
Ilgo gyvenimo paslaptimi Jadvyga laiko paprastą, kuklų gyvenimo būdą – maitinimąsi savo užaugintu maistu ir saiką. Anūkės teigimu, močiutė visuomet pabrėždavo, kad geriau atsistoti nuo stalo šiek tiek nepavalgius nei persivalgyti.
Visą gyvenimą ją lydėjo ir išmintinga gyvenimo nuostata – nesijaudinti dėl to, ko negalima pakeisti. Šią frazę iki šiol prisimena ir kartoja jos anūkai bei proanūkiai.
Net ir sulaukusi garbaus amžiaus Jadvyga išliko aktyvi. Iki 97-erių ji pati prižiūrėjo daržus, augino gėles, dalyvaudavo bendruomenės gyvenime, lankydavosi bažnyčioje. Tik patirta klubo trauma kiek sulėtino jos kasdienybę, tačiau ir šiandien ji išlieka veikli – mezga, skaito net ir be akinių.
Pasak anūkės, svarbią vietą močiutės gyvenime užėmė rankdarbiai – verpimas, mezgimas, nėrimas. Šių amatų ji išmokė ir savo vaikus bei anūkus. Vasaromis jos kasdienybė sukosi apie ūkį, gyvulius, daržus ir mišką, o žiemomis – apie rankdarbius ir jaukius vakarus namuose.
Jadvyga visuomet garsėjo svetingumu. Ji tikėjo, kad kiekvienas svečias turi būti pasodintas prie stalo ir pavaišintas – net jei tuo metu turima tik paprastas maisto kąsnis.
Didžiausios jos gyvenimo vertybės – šeima, artimieji ir tikėjimas. Būtent tikėjimas, kaip pasakoja artimieji, ne kartą padėjo įveikti gyvenimo sunkumus ir išbandymus.
Sulaukusi 100 metų Jadvyga Ona Eidukevičienė didžiausia gyvenimo dovana laiko tai, kad yra mylima, prižiūrima ir apsupta artimųjų. Jos gyvenimo istorija – tai stiprybės, ištvermės ir tikėjimo pavyzdys. Jaunajai kartai Jadvyga palinkėjo supratimo, atleidimo ir pasitikėjimo vieni kitais.