Druskininkų pradinių klasių mokytojas sukūrė klasės valiutą, kuri vaikams padeda suprasti pinigų vertę, o verslui – primena, kad didžiausia investicija visada yra į žmogų.
Druskininkų „Saulės“ pagrindinės mokyklos mokiniai kalba apie pinigus ne kaip apie suaugusiųjų paslaptį, o kaip apie kasdienį įrankį kurti vertę. Čia veikia pradinių klasių valiuta „druskiai“ - pinigai, kuriuos vaikai užsidirba už gerus darbus, papildomas pastangas ir iniciatyvą.
Mokytojas Mindaugas Vanagaitis su savo pradinukais susikūrė mažą, bet tikrą ekonomikos modelį. Klasėje galioja aiškios taisyklės, už ką uždirbama, kaip pinigai apskaitomi, ir ką su jais galima daryti. „Druskių“ sistema veikia kaip žaidimas, bet rezultatai labai realūs. Vaikai renkasi: praleisti laiką telefone ar paskaityti knygą ir už tai užsidirbti. Padėti draugui, prisidėti prie tvarkos, padėti valgykloje - viskas gali tapti geru darbu, kuris kuria ir piniginę, ir moralinę vertę.
„Druskių” idėją įkvėpė “Lietuvos Junior Achievement” pradinukų verslumo ugdymo programos, su kuriomis nuosekliai dirba mokyklos mokytojai.
Kai valiuta moko vertybių
Druskininkų mokytojas pasakoja, kad svarbiausia - ne pinigai, o pasirinkimai. „Druskiai“ vaikus moko ne tik uždirbti, bet ir protingai leisti. Vienas populiariausių momentų - klasės aukcionas. Jo metu vaikai gali pirkti daiktus arba paslaugas: bilietą į spektaklį sau ir sesei, knygą, arba net „susitikimą su mokytoju prie kakavos ir bandelės“. Tokie susitikimai virsta atviromis vertybinėmis diskusijomis, kuriose vaikas jaučiasi kaip partneris, o ne tik mokinys. Šia idėja Mindaugas dalijasi su kitomis mokyklos pradinio ugdymo mokytojomis, kurios taip pat klasėse įsivedė „druskius”. Didelę iniciatyvą perimant šį finansinio raštingumo žaidimą rodo mokytojos Jurgita Šumskienė, Edita Virbalienė, Tatjana Krugelienė, Dalija Krunglevičienė. Jos pritaiko šią sistemą pagal savo mokinių poreikius ir klasės kultūrą, mokinių interesus ir ugdymo tikslus, kurdamos veiklas ir vertybines diskusijas. Vienos akcentuoja bendruomeniškumą ir tarpusavio pagalbą, kitos - kūrybiškus sprendimus ar vertybines diskusijas, todėl kiekvienoje klasėje „druskiai“ įgauna savitą formą ir tampa gyvu, nuolat besivystančiu ugdymo įrankiu. Taip „druskiai“ tampa ne tik finansinio raštingumo priemone, bet ir bendruomenės stiprinimo įrankiu, skatinančiu mokytojų bendradarbiavimą, kūrybiškumą ir nuolatinį ugdymo tobulinimą.
Naujas aukciono pasirinkimas - nupirkti maisto gyvūnams Alytaus prieglaudai. Taip „druskiai“ tampa ne tik asmeninės motyvacijos, bet ir empatijos valiuta. Vaikai patys sprendžia, ar dalį savo uždirbtų „pinigų“ skirti tiems, kurie negali pasirūpinti savimi. Tokiu būdu finansinis raštingumas čia neatsiejamas nuo socialinio jautrumo.
Ar viskas tik už pinigus?
Kai kas gali suabejoti, ar ne per anksti vaikus mokyti, kad viskas turi kainą? Tačiau šioje klasėje kalbama ne apie kainą, o apie vertę. Suaugusiųjų pasaulyje darbas įvertinamas atlygiu. Ši sistema padeda vaikams suprasti tėvų pastangas, atsakomybę ir finansinius sprendimus.
Rezultatas labai konkretus: vaikų motyvacija augo, gerėja mokymosi rezultatai, mažėja pasyvumo. Kai žinai, kad už papildomas pastangas gali „uždirbti“, mokslo vertė tampa apčiuopiama. O kartu su ja ir savivertė.
Kodėl verta pradėti nuo pirmų klasių
Tyrimai rodo, kad finansiniai įpročiai formuojasi iki 7 metų amžiaus. Todėl kuo anksčiau vaikai susiduria su pinigų valdymo pagrindais – taupymu, biudžeto sudarymu, sprendimų pasekmėmis – tuo labiau jie pasirengę savarankiškam gyvenimui.
„Finansinio raštingumo ugdymas ankstyvame amžiuje - tai ne tik apie pinigus, o apie gebėjimą efektyviai valdyti finansus, planuoti ateitį ir lanksčiai reaguoti į ekonominius iššūkius. Šis požiūris ugdo kartą, kuri ne tik išmano finansus, bet ir yra pasirengusi ilgalaikei finansinei gerovei,“ – sako Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.
Pasak jos, tokie projektai padeda vaikams formuoti atsakomybės, planavimo ir dalijimosi įpročius. „Kai šie įgūdžiai atsiranda dar pradinėje mokykloje, vėliau turime finansiškai sąmoningesnius, labiau verslumui pasirengusius jaunuolius“, – pažymi ji.
LJA požiūris: investicija į tvarią ekonomiką
„Lietuvos Junior Achievement“ siekia, kad ekonomikos, verslumo ir finansinio raštingumo temos pasiektų vis daugiau pradinių klasių. Šios pamokos formuoja supratimą, jog pastangos, kūrybiškumas ir atsakomybė yra vertės pagrindas. Tokie vaikai toliau eina verslumo keliu, ugdo gebėjimą priimti racionalius finansinius sprendimus ir atsparumą kintančiai darbo rinkai. Įgyvendinus ambicingą tikslą, kad visi pradinių klasių mokiniai turėtų galimybę gilintis į ekonomiką, verslumą, finansinį raštingumą, būtų sukurtas efektyvus modelis nuo pirmos iki 12 klasės.
Tai ilgalaikė investicija į šalies ekonominį tvarumą. Kai mokykloje atsiranda „druskiai“, po dešimties metų tai gali virsti nauja karta, kuri moka ne tik uždirbti, bet ir dalintis.
„Lietuvos Junior Achievement“ tikslas, kad ekonomikos, verslumo ir finansinio raštingumo ugdymas taptų ne išimtimi, o pradiniu standartiniu ugdymo elementu.
„Mūsų siekis, kad kiekvienas pradinukas turėtų galimybę patirti, ką reiškia kurti vertę, spręsti ir dalintis,“ – sako Andželika Rusteikienė, LJA vadovė. – „Pradinėms klasėms skirtos LJA verslumo ir finansinio raštingumo programos nuosekliai ugdo mokinius: nuo pirmos pažinties su pinigais, kainų lyginimu, supratimu apie bankus, kredito unijas, praktines užduotis, kaip veikia pinigų judėjimas iki žinių apie paskolas, palūkanas ir taupymą. Tai daugiau nei pamokos, tai investicija į tvarią šalies ekonomiką.“
Toks ugdymas formuoja ilgalaikę grąžą. Kai finansinio raštingumo pamokos vyksta nuo pirmų klasių, po dešimtmečio turime jaunus žmones, kurie suvokia pinigų prasmę, geba planuoti, kurti ir dalintis.