Lietuvoje teka Nemunas, kuris ne tik istoriškai, bet ir kultūriškai yra svarbiausia Lietuvos upė. Tačiau jos ekologinė būklė atitolino visuomenę nuo jo krantų. Siekiant tai pakeisti, pradeda veikti fondas „Nemunas 2.0“, kuris sieks gerinti šalies upių būklę bei mažinti taršą.
Lietuvos upių vandens kokybė kelia vis didesnį nerimą – naujausi tyrimai rodo, kad beveik du trečdalia i
Užsimerkti ir nematyti šios ekologinės problemos negalima, tad Lietuvoje oficialiai pradeda veikti labdaros ir paramos fondas „Nemunas 2.0“
„Pradėję nuo Nemuno upės švarinimo, duosime pirmą impulsą visos šalies ir visų gamtos darinių joje švarinimui bei vėlesniam klestėjimui. Švari Lietuva prasideda nuo švarios upės“, – sako fondo steigėjas Arnoldas Vasiliauskas. Jis pabrėžia, kad tai ne trumpalaikė akcija, o ilgalaikė iniciatyva, sprendžianti esminę problemą – nepakankamą upių taršos stebėseną Lietuvoje.
Ši iniciatyva subūrė mokslininkus, verslo atstovus ir visuomenės veikėjus bendram tikslui – atkurti ir išsaugoti švarias Lietuvos upes ir užtikrinti ekosistemų klestėjimą. Projektas apima ne tik taršos mažinimą, bet ir pažangių technologijų taikymą, nuolatinę stebėseną bei aktyvų bendruomenių įsitraukimą. Prie iniciatyvos prisidės įvairių sričių ekspertai: ichtiologai, botanikai, jūrų ir gėlavandenių ekosistemų tyrėjai, klimato bei gamtos apsaugos specialistai, taip pat hidrobiologai ir hidrologai. Jie užtikrins, kad visi sprendimai būtų pagrįsti naujausiais moksliniais tyrimais.
Siekiant pasinaudoti geriausia tarptautine patirtimi, bus bendradarbiaujama su užsienio ekspertais ir panašiomis iniciatyvomis. Visi duomenys apie upių būklę bus viešai prieinami, o informacija – aktyviai skleidžiama bendruomenėse ir socialiniuose tinkluose, siekiant kuo didesnio skaidrumo. Į upės būklės stebėseną bus kviečiamos įsitraukti vietos bendruomenės: gyventojai, mokyklos, įvairios organizacijos. Tikslas – ne tik fiksuoti problemą, bet ir skatinti žmones imtis realių veiksmų jai spręsti.
„Didžiausias iššūkis – motyvacija. Gamta gali būti užteršta akimirksniu, tačiau jos atkūrimui prireikia daug laiko. Tikėtis matomų rezultatų per metus ar dvejus būtų naivu – gamtos atsistatymo procesai vyksta lėtai. Todėl išlaikyti šią temą aktualią nebus lengva, jau nekalbant apie ilgalaikių projektų finansavimą, kurių tikrąjį poveikį pajus ne mes, o mūsų vaikai“, – sako fondo steigėjas A. Vasiliauskas.
Fondas bus remiamas tiek žmonių, tiek organizacijų, o lėšos bus naudojamos ne tik fondo veiklos užtikrinimui, bet ir ilgalaikiam tikslų pasiekimui. Dalį surinktų lėšų planuojama investuoti į neliečiamąjį kapitalą, kuris generuos pajamų, skirtų tolimesnei fondo veiklai finansuoti.
Lietuvos upių ekologinės būklės statistika kelia nerimą
Pagrindinis upių taršos šaltinis – intensyvi žemės ūkio veikla. Trąšos ir cheminės medžiagos patenka į upes su lietumi ir paviršiniais vandenimis. Prie problemos prisideda ir ne visada efektyviai veikiantys miestų nuotekų valymo įrenginiai bei pramoninės atliekos.
„Atrodo, kad normalu patapo laikyti Nemuną upe, kurioje maudytis nederėtų. Mes tarsi normalizavome užterštas upes, o dažnai tiesiog apie jas išvis negalvojame. Kiekvienais metais dalyvauju upių valymo akcijose ir matau, kokia baisi yra jų būklė – traukiame šimtus padangų, tonas plastiko ir tūkstančius nuorūkų“, – sako aplinkosaugos aktyvistė, žurnalistė ir labdaros bei paramos fondo „Nemunas 2.0“ ambasadorė Rugilė Matusevičiūtė, pabrėždama, kad kiekvienas pilietis turi prisiimti atsakomybę už upių švarą. Ji džiaugiasi, kad „Nemunas 2.0“ kelia šią problemą į viešumą ir ieško ilgalaikių sprendimų.
Pasak ekspertų, problema slypi ne tik pačioje taršoje, bet ir jos stebėsenos trūkumuose. Nemuno taršos stebėsena šiuo metu yra labai ribota – duomenų trūksta, o vykdomi tyrimai dažnai būna atsitiktiniai ir nepilni. Dėl to kai kurie taršos šaltiniai lieka nepastebėti, sudarydami sąlygas nuolatinei ar net periodinei taršai.
Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros monitoringas neleidžia tiksliai įvertinti nei teršalų masto, nei jų poveikio ekosistemai. Be to, upėje nėra vykdomi nuolatiniai biologiniai tyrimai. Paskutiniai išsamesni Nemuno vandens kokybės tyrimai buvo atlikti 2021 metais, tačiau nuo tada situacija nebuvo nuodugniai vertinta.
Ekspertų teigimu, svarbu ne tik stebėti taršą, bet ir veikti prevenciškai. Jie atkreipia dėmesį, kad vienkartiniai taršos padarinių šalinimo darbai, pavyzdžiui, teršalų surinkimas iš upės, būtų techniškai sudėtingi ir mažai efektyvūs. Kur kas svarbiau – užkirsti kelią taršai, kad ji apskritai nepatektų į vandenį. Būtinas nuoseklus ir realiu laiku veikiantis taršos stebėjimas, kuris ne tik leistų tiksliai vertinti upės būklę, bet ir siųstų aiškią žinią – tarša bus fiksuojama ir nebus palikta be pasekmių.
„Vandens tarša – žmogaus veiklos pasekmė. Tad kam teršti ir brangiai valyti, jei galime tiesiog neteršti? – retoriškai klausia A. Vasiliauskas. – Mūsų tikslas – ne tik spręsti šiandienos taršos problemas, bet ir užtikrinti, kad ateityje Nemunas taptų švariausia upe Baltijos regione. Norime, kad žmonės vėl galėtų pasitikėti savo upe – drąsiai maudytis, grožėtis gyvybinga gamta ir didžiuotis tuo, ką pavyko išsaugoti ateities kartoms“.
Apie „Nemunas 2.0“
„Nemunas 2.0“ – tai labdaros ir paramos fondas, siekiantis išsaugoti didžiausią Lietuvos upę ateities kartoms. Iš surinktų lėšų fondas planuoja kurti atvirą upės ekosistemų monitoringą, leidžiantį operatyviai nustatyti taršos šaltinius, užkirsti kelią teršimui ir skatinti visuomenės įsitraukimą į upių apsaugą. Ateityje „Nemunas 2.0“ plės savo veiklą ir užtikrins, kad bendradarbiaujant su mokslininkais, aplinkosaugos ekspertais, vietos bendruomenėmis, verslo sektoriumi ir valstybinėmis institucijomis Nemuno ekologinė būklė būtų ne tik stebima, bet ir gerinama.
Kontaktai žiniasklaidai:
Ernesta Aurylė
„Nemunas 2.0“ projekto vadovė
+37066611770
[email protected]