„Seksualinis smurtas – kompleksinis reiškinys. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis, yra tvirtai įsišaknijęs visuomenėje ir labai stigmatizuotas. Dėl šių priežasčių jis dažnai yra neatpažįstamas ar ignoruojamas. Tik šalindami stereotipus, nemaskuodami problemos galėsime efektyviau kovoti su seksualiniu smurtu ir jį stabdyti. Labai svarbu pastebėti ir padrąsinti atvirai ir garsiai kalbėti apie patiriamą smurtą. Kiekvienai iniciatyvai būtinas visuomenės palaikymas. Tikiu, kad kampanija „Nukentėjai nuo seksualinio smurto? Prabilk“ prisidės prie seksualinio smurto atpažįstamumo didinimo, prevencijos ir nesitaikstymo su smurtautojais“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

Neklausk – kodėl nesikreipia, padėk kreiptis

Seksualinis priekabiavimas Lietuvoje – dažna, bet vis dar nutylima problema. Jį patiria net 8 iš 10 žmonių – namuose, viešosiose erdvėse, darbo vietose ir kitoje aplinkoje. 2023 m. atliktas M. Sarafinaitės ir N. Ramanauskaitės tyrimas atskleidė, kad 77 proc. Lietuvos gyventojų yra susidūrę su seksualiniu priekabiavimu.

Nepaisant seksualinio smurto paplitimo, pagalbos kreipiasi vos kas penktas nukentėjęs žmogus. Dažniausiai tai moterys, tačiau seksualinį smurtą patiria ir mergaitės, berniukai bei vyrai.

Pagrindinė priežastis, kodėl daugelis pasirenka tylėti – vis dar gajūs klaidingi įsitikinimai ir nukentėjusiųjų kaltinimas. Kas trečias Lietuvos gyventojas mano, kad moterys išsigalvoja ar perdeda smurto istorijas. Taip sumenkinama jų patirtis ir atgrasoma nuo pagalbos paieškos. Net 43 proc. žmonių mano, kad jei moteris buvo apsvaigusi, ji pati iš dalies kalta, o tai perkelia atsakomybę nuo smurtautojo ant aukos pečių. Daugiau nei pusė gyventojų tiki, kad viešai apie smurtą prabylančios moterys turi susitaikyti su žeminančiais komentarais, taip tarsi baudžiant jas už drąsą kalbėti.

„Toks visuomenės požiūris nutildo, izoliuoja ir dar labiau atima galimybę kreiptis pagalbos. Laikas keisti klausimus. Vietoje „Kodėl auka nesikreipia?“ turime klausti „Kaip galime padėti, kad prabiltų?“. Seksualinis smurtas dažnai nepalieka matomų randų, bet jis sugriauna pasitikėjimą savimi, kitais žmonėmis ir visuomene, saugumo ir teisingumo jausmą. Visuomenės seksualinio smurto neigimas ir stereotipai dažnai trukdo nukentėjusiesiems ieškoti pagalbos ir teisingumo atstatymo, o juk šio smurto patyrimas yra vienas sunkiausių žmogaus teisių pažeidimų formų. Mūsų, kaip bendruomenės, pareiga – užtikrinti, kad kiekvienas nukentėjęs žmogus žinotų: ji ar jis nėra vieni, ji ar jis nėra kalti, o pagalba yra pasiekiama. Kalbėjimas – pirmas žingsnis į gijimą, o visuomenės palaikymas gali padėti jį žengti.“ – sako VšĮ „Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro“ direktorė, „Prabilk“ centro vadovė dr. Dalia Puidokienė.

Pagalba yra, apie ją svarbu kalbėti

Lietuvoje seksualinio smurto problema sprendžiama nacionaliniu mastu. 2023 m. šalyje įkurtas Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras „Prabilk“ – pirmasis specializuotas centras, teikiantis nemokamą bei konfidencialią emocinę ir informacinę pagalbą suaugusiems asmenims, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, bei su jais dirbantiems specialistams.

Vos per dvejus metus kreipimųsi skaičius išaugo kelis kartus. 2023 m. pagalbos kreipėsi 22 asmenys, 2024 m. šis skaičius padvigubėjo iki 56, o 2025 m. per pirmąjį metų ketvirtį jau registruoti 28 nauji kreipimaisi. Tai rodo, kad žmonės vis dažniau ryžtasi kalbėti apie patirtą smurtą ir ieškoti pagalbos.

Nukentėjai nuo seksualinio smurto?

PRABILK
Nemokama, konfidenciali emocinė ir informacinė pagalba
+370 661 69 990 (I–V 13:00 val. – 17:00 val.)
[email protected]
www.prabilk.lt

Pareigūnai dalijosi patirtimi

Susitikimo metu pareigūnai supažindino socialinius darbuotojus su naujausiais sukčiavimo būdais, kurie pastaruoju metu plinta tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Buvo aptarta, kaip apsaugoti asmens duomenis, kokių atsargumo priemonių imtis naudojantis internetu bei kaip atpažinti sukčius, bandančius manipuliuoti aukomis per telefoninius skambučius.

„Į sukčių pinkles patenka įvairūs žmonės. Sukčiai moka paveikti, aukomis gali tapti bet kas. Kiekvieną dieną policijos suvestinėse yra pranešimų, kad nukentėjo žmonės. Sukčių yra visur, visose valstybėse, o sėkmingi sukčiavimo algoritmai žaibiškai plinta“, – kalbėjo pareigūnas E. Suchanekas. Jis teigė, jog paskutinis, plačiau viešinamas sukčiavimo būdas buvo susijęs su telefono numerių keitimu iš aštuoneto į nulį. Sukčiai tuo naudojosi ir stengėsi išvilioti žmonių banko prisijungimo kodus.

Svarbiausi patarimai, kaip apsisaugoti

• Neatskleiskite asmeninių duomenų telefonu – valstybinės institucijos, tokios kaip "Sodra", nesprendžia finansinių klausimų telefonu.
• Jei kyla įtarimas – nutraukite pokalbį – padėkite ragelį ir atskambinkite nurodytu numeriu. Sukčius paprastai tokių skambučių neatsiliepia.
• Neskubėkite priimti sprendimų – jei gaunate skambutį apie neva nutikusią nelaimę, pirmiausia pasitarkite su artimaisiais ar patikimais asmenimis.
• Būkite atsargūs socialiniuose tinkluose – neskelbkite per daug asmeninių duomenų, nes jais gali pasinaudoti sukčiai.

Socialiniai darbuotojai – svarbi grandis prevencijai

Susitikime dalyvavusi Socialinės paramos skyriaus vedėja Ligita Baranauskienė sako: „Socialiniai darbuotojai, tiesiogiai bendraudami su pažeidžiamomis žmonių grupėmis, gali padėti apsaugoti juos nuo galimų grėsmių ir prisidėti prie saugesnės visuomenės. Kiekvienas informuotas žmogus – dar viena kliūtis sukčiams. Kviečiu socialinius darbuotojus aktyviai dalintis gauta prevencine informacija su savo globotiniais“.

Susitikimo metu akcentuota būtinybė užtikrinti saugią gyvenamąją aplinką vienišiems, socialiai pažeidžiamiems žmonėms, kurie neturi artimųjų arba yra praradę ryšį su jais. Tokie asmenys neretai susiduria su buitinių pavojų rizika dėl prastos būsto būklės ar nesaugių šildymo įrenginių.

„Pasirūpinsime tais bendruomenės nariais, kurie dėl įvairių priežasčių liko vieni ir neturi, kas jiems padėtų, užtikrindami, kad jie gyventų saugioje aplinkoje“,  – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

Socialiniai darbuotojai lankėsi gyventojų namuose Viečiūnų ir Leipalingio seniūnijose ir nustatė pagrindines problemas – susidėvėjusias krosnis, netvarkingus kaminus bei nesaugią elektros instaliaciją, kurios kelia didelį pavojų vienišiems gyventojams.

Siekiant sumažinti šias rizikas, „Paslaugų ūkis“ įsipareigojo apžiūrėti būstus, pašalinti pavojingus defektus ir atlikti būtinus darbus po šildymo sezono, kad gyventojai būtų tinkamai pasiruošę kitam šaltajam sezonui ir galėtų jaustis saugiau savo namuose.

R. Kruk pristatė skyriaus funkcijas, veiklą, statistiką ir iššūkius, su kuriais susiduriama kasdienėje praktikoje. Ji akcentavo, kad glaudus mokyklų ir vaiko teisių apsaugos tarnybos bendradarbiavimas leidžia greičiau ir efektyviau pastebėti galimus vaikų teisių pažeidimus. Mokyklos yra pirmoji vieta, kurioje gali būti identifikuojami pavojaus signalai, tokie kaip emociniai ar elgesio pokyčiai, galintys rodyti problemas namuose.

Druskininkų mokyklų atstovai pasidalijo savo praktika, kaip jie sprendžia vaiko teisių apsaugos klausimus, su kokiais iššūkiais susiduria ir kaip bendradarbiauja su vaiko teisių specialistais.

Jie pabrėžė, kad tokie susitikimai yra itin svarbūs, nes padeda  kurti dialogą ir žinojimą, kaip gauti reikalingą pagalbą.

„Svarbu suprasti, kad vaiko teisės – tai pagalbos institucija, o ne bausmės įrankis. Todėl nereikia bijoti kreiptis – atvirkščiai, kuo anksčiau pradėsime veikti, tuo daugiau galime padaryti vaiko labui“, – pabrėžė R. Kruk.

Druskininkų vicemerė Diana Brown akcentavo, kad vaiko teisių apsauga yra bendras visų institucijų tikslas.

„Mums visiems svarbiausia – vaikų gerovė ir saugumas. Tačiau tai pasiekti nėra lengva užduotis – kartais tai reiškia, kad atsidursime labai nepatogiose situacijose, turėsime priimti sunkius sprendimus. Tačiau kiekvienu atveju yra svarbus mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas, pagalba iš Vaikų teisų apsaugos tarnybos. Džiaugiuosi įvykusiu susitikimu, turime auginti tarpinstitucinį pasitikėjimą, labiau bendradarbiauti sprendžiant sunkumus“, – sakė D. Brown.

Pedagogai buvo skatinami aktyviau naudotis galimybe konsultuotis su vaiko teisių specialistais.

 Prireikus, jie gali paskambinti vaiko teisių linija 0800 10 800 ir gauti profesionalias rekomendacijas, kaip elgtis konkrečioje situacijoje.  Skambinti šiuo numeriu gali ir visi bendruomenės nariai, pastebėję galimus vaiko teisių pažeidimus.

Jaunieji maltiečiai – tai bendruomeniškumą skatinantis judėjimas, į kurį įsitraukia aktyvus jaunimas, norintis prisidėti prie pagalbos silpnesniems, socialiai pažeidžiamiems bendruomenės nariams. 

„Maltos ordino pagalbos tarnybos veikla, šilto maisto pristatymas ir bendravimas su vienišais senjorais, – jau dabar yra neįkainojama pagalba mūsų bendruomenei. Džiaugiamės bendradarbiavimo vystymu  ir tikimės, kad įkūrus Druskininkuose jaunųjų maltiečių grupę bus dar labiau  sustiprinta savanorystės kultūra bei atsiras daugiau socialinės - pilietinės veiklos galimybių mokiniams Druskininkuose“, – sakė savivaldybės vicemerė Diana Brown. 

Maltos ordino pagalbos tarnyba yra seniausia labdaros organizacijos pasaulyje, teikianti pagalbą net 120 šalių. Maltiečių grupė Lietuvoje įkurta 1991 m. Šiuo metu organizacija vienija apie 2000 savanorių 45 šalies miestuose ir miesteliuose, kurie teikia pagalbą vienišiems senjorams, vaikams ir jaunimui iš sunkumus patiriančių šeimų, negalią turintiems žmonėms ar nukentėjusiems nuo karo ukrainiečiams.