Kibirėlius maisto ir virtuvės atliekoms atsiimkite nemokamai
Druskininkų savivaldybė primena, kad gyventojai, norintys atsiimti nemokamus kibirėlius maisto ir virtuvės atliekoms, gali kreiptis į savo daugiabutį administruojančią įmonę – UAB „Druskininkų butų ūkį“, daugiabučio namo bendrijos pirmininką arba užsukti į Druskininkų savivaldybės administracijos pastatą (Vilniaus al. 14).
Elektrifikuotų kelių sistemos
Vienas iš įdomiausių sprendimų – elektrifikuoti keliai, kurie leidžia elektromobilių baterijas įkrauti jiems važiuojant. Šios naujovės pradininkė – Švedija, kuri ketina atidaryti tokio tipo nuolatinį greitkelį pasaulyje. Šalyje iki 2045 m. planuojama nutiesti dar 3000 km elektrinių kelių, projektas rengiamas bendradarbiaujant su Vokietija ir Prancūzija bei valdžios institucijomis ir vykdant mokslinius tyrimus elektrifikuotų kelių srityje.
Anot L. Doraitės-Gudavičienės, toks įkrovimas leidžia nuvažiuoti didesnius atstumus su viena įkrova ir sutrumpinti įkrovimo laiką, tačiau sprendimas turi ir svarių trūkumų.
„Elektrifikuotų kelių įdiegimas reikalauja itin didelių finansinių investicijų, tad toks sprendimas ekonomiškai efektyvus yra tik plačiai naudojamuose keliuose. Be to, pati technologija yra sudėtinga, priežiūra brangi, tokių kelių infrastruktūra susiduria su iššūkiais derinant ją su kitomis transporto sistemomis ”, – pasakoja ekspertė.
Požeminiai įkrovimo sprendimai
Kitas įdomus sprendimas, formuojantis inovacijų kryptį, yra požeminės įkrovimo sistemos. Ši technologija yra orientuota į urbanistinius regionus ar logistikos centrus, kuriuose nemenku iššūkiu tampa vietos trūkumas.
Prancūzijoje veikianti energetikos įmonė „Proviridis“, bendradarbiaudama su Suomijos įkrovimo sprendimų gamintoju „Kempower“, šiais metais pristatė inovatyvią požeminę sunkvežimių įkrovimo sistemą. Naujoji technologija padeda išsaugoti iki 20 proc. erdvės logistikos centruose ir sunkvežimių įkrovimo vietose.
Diegiama naujovė ne tik taupo erdvę, bet ir leidžia dinamiškai paskirstyti energiją iki 8 įkrovimo prieigų, todėl puikiai tinka įvairioms infrastruktūros išdėstymo schemoms. Ši įkrovimo sistemai energija tiekiama iš šalimais esančios 600 kW galios spintos.
L. Doraitės-Gudavičienės teigimu, požeminės elektromobilių įkrovimo sistemos, nors ir itin naudingos erdvės taupymo ir estetikos požiūriu, gali kelti tam tikrų saugumo iššūkių.
„Po žeme esanti įkrovimo infrastruktūra neišvengiamai yra susijusi su didesne gaisro rizika. Be to, didesnis drėgmės kiekis požeminėse patalpose gali neigiamai paveikti elektronikos komponentų patvarumą bei ilgaamžiškumą“, – pabrėžia ekspertė.
Indukcinis įkrovimas
Dar vienas inovatyvus elektromobilių įkrovimo būdas – belaidis įkrovimas, kuri leidžia elektromobilius įkrauti tiesiog pastatant juos virš specialios indukcinės plokštės, per kurią energija į bateriją perduodama elektromagnetinių bangų pagalba. Vokietijoje, Braunšveigo mieste jau naudojama ši technologija. Autobusų depe veikiantis sprendimas leidžia įkrauti autobusus belaidžiu būdu 200 kW galia vairuotojų poilsio pertraukų metu..
„Pagrindiniai belaidžio įkrovimo privalumai – patogumas ir galimybė technologiją integruoti į kasdienes erdves – nuo kelių, stovėjimo aikštelių iki gyvenamųjų namų kiemų. Be to, keli trumpi įkrovimo ciklai dienos metu prailgina baterijos veikimo laiką ir padidina nuvažiuojamą atstumą. Tiesa, ši technologija vis dar nėra standartizuota, nes skirtingoms elektrinėmis transporto priemonėms reikalingos skirtingos dydžio plokštės ir indukcinių ričių išdėstymas, tam kad energijos perdavimas būtų maksimaliai efektyvus“, – teigia L. Doraitė-Gudavičienė.
Kol technologinės inovacijos, kaip elektrifikuoti keliai ar belaidžiai įkrovimai vis dar bandymų fazėje ir nėra pritaikyti masiniams projektams, didžiausias dėmesys skiriamas tradicinės įkrovimo infrastruktūros plėtrai.
Kaip pastebi L. Doraitė-Gudavičienė, Lietuva artimiausiu metu daugiausia dėmesio skirs greitojo įkrovimo tinklo plėtrai: „Šiandien šalyje prioritetą teikiame sprendimams, kuriuos galima greitai ir efektyviai įgyvendinti jau dabar.“
Įkrovimo sprendimai viešajame transporte
Viešasis transportas puikiai iliustruoja įkrovimo technologijų pritaikymą praktikoje. „Kautros” generalinis direktorius Linas Skardžiukas sako, jog Lietuvoje toliau vystoma elektrinių autobusų įkrovimo infrastruktūra.
„Šiuo metu eksploatuojami elektriniai autobusai įkraunami naudojant daugiau nei 30 įkrovimo stotelių. Tai apima tiek lėtojo, tiek greitojo įkrovimo stoteles, kurios leidžia lanksčiai planuoti transporto darbą ir užtikrinti nenutrūkstamą viešojo transporto paslaugų teikimą. Ateityje siekiame plėsti įkrovimo infrastruktūrą ir pritaikyti kitų Europos šalių gerąsias praktikas, kad galėtume dar efektyviau prisitaikyti prie keleivių srautų ir darbo grafikų”, – teigia jis.
Pašnekovui antrina ir JUDU Judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius. Pasak jo, 2030 metais daugiau nei pusė sostinės viešojo transporto bus varoma elektra arba alternatyviu kuru. O šiuo metu elektriniai ir hibridiniai autobusai jau sudaro apie 20 proc. viso Vilniaus miesto viešojo transporto parko.
Įdomu, jog Lietuvoje jau yra ir tokių miestų, kuriuose viešasis transportas pilnai elektrifikuotas. Druskininkų savivaldybės administracijos Turto ir žemės valdymo skyriaus vedėjas Algirdas Kazanavičius teigia, jog Druskininkų kurortas – pirmasis miestas Lietuvoje, kuriame visas viešasis transportas yra varomas elektra.
„Kurorto gatvėmis ir priemiestyje kursuoja 17 elektrinių autobusų, kurie užtikrina tylą ir švarą, prisideda prie klimato kaitos mažinimo ir skatina tvaresnius tiek vietos gyventojų, tiek turistų keliavimo įpročius“, – pasakoja jis.
Druskininkų pavyzdžiu seka ir kiti, žalios ateities link žengiantys Lietuvos miestai. Anot Tauragės savivaldybės Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus specialisto Sauliaus Gerdausko, Tauragės autobusų parkas šiuo metu eksploatuoja 16 elektrinių autobusų, jame įrengta tiek pat įkrovimo stotelių.
Iki metų pabaigos jau buvo užregistruota daugiau nei 2,5 tūkst. gręžinių. Dėl objektyvių priežasčių didžiuosiuose miestuose ir rajonuose skaičiai didžiausi, bet procesas aktyviai vyksta ir kitose Lietuvos teritorijose. (Išsamią ataskaitą rasite čia.)
Hidrogeologijos ir ekogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė pabrėžia, kad pagal laikinąją gręžinių įteisinimo tvarką gręžinių savininkams itin paprasta užregistruoti nelegaliai naudojamą gręžinį, nenustatomos jokios papildomos pareigos ir negresia jokios sankcijos. Dėl visų šių priežasčių gręžinį verta registruoti dabar.
„Atkreipiame dėmesį, kad jei dėl Geologijos tarnybai tenkančio didelio darbų krūvio jūsų gręžinys nebus įregistruotas iki balandžio pabaigos, bet iki įstatyme nurodytos datos pateiksite prašymą ir visus reikiamus dokumentus, gręžinys bus įregistruotas vėliau. O sankcijos už neregistruotą gręžinį taip pat nebus taikomos“, – priduria R. Radienė.
Kaip įteisinti individualaus apsirūpinimo gręžinį?
1. Pirmiausia reikia kreiptis į savivaldybę dėl pritarimo naudoti gręžinį (paraiškos formą rasite čia) ir gauti savivaldybės administracijos pritarimą. Savivaldybių kontaktus rasite paspaudę nuorodą.
2. Gavus pritarimą, reikia sumokėti vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką (mokama į VMI sąskaitą pasirenkant tos savivaldybės kodą, kurios savivaldybės teritorijoje planuojama įteisinti gręžinį). Jei per parą sunaudojama iki 10 kub. m, įmoka – 15 eurų.
3. Duomenis, registruodami gręžinį, LGT galite pateikti patys arba kreiptis į leidimą tirti žemės gelmes turinčią įmonę.
4. Gręžinio savininkas pats gali pateikti duomenis per LGT el. paslaugas (spauskite čia). Kad būtų aiškiau, pateikdami gręžinio duomenis per elektronines paslaugas, galite naudotis vaizdo instrukcija (spauskite čia).
5. Taip pat dokumentus galima siųsti el. paštu info@lgt.lt, per nacionalinę elektroninių siuntų el. pristatymo informacinę sistemą arba atvykus į LGT (užsiregistruokite iš anksto internetu arba telefonu).
Tokiu atveju papildomai reikia pateikti:
- pasirašytą prašymą (prašymo formą rasite čia),
- užpildytą neregistruoto gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio duomenų deklaraciją (deklaracijos formą rasite čia).
6. Nepriklausomai nuo to, kokiu būdu teiksite duomenis, kartu reikės pateikti:
- paraiškos dėl pritarimo naudoti gręžinį kopiją,
- savivaldybės administracijos pritarimo naudoti gręžinį (adoc, pdf ar jpg formatu),
- žemės sklypo planą su pažymėta gręžinio vieta ir VAZ (vandenvietės apsaugos zona) 1-ąja juosta,
- dokumentą, patvirtinantį, kad buvo sumokėta vienkartinė gręžinio įteisinimo įmoka.
7. Kai gręžinys bus įregistruotas, gausite pranešimą ir gręžinio pasą (adoc ir pdf metaduomenų kortelę). Atsispausdinti įregistruoto gręžinio pasą taip pat galėsite patys.
Kokius duomenis ir dokumentus LGT turi pateikti gyventojas, norintis įteisinti gręžinį, nurodyta ir Žemės gelmių registre neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo tvarkos apraše.
Mums svarbi jūsų nuomonė, todėl kviečiame įvertinti aptarnavimo kokybę. Vertinimo anketą rasite čia.
Kilus klausimų, kreipkitės į LGT el. paštu info@lgt.lt arba tel. +370 670 73333 (darbo dienomis 8–12 val.).
Saulės elektrinių projektams įgyvendinti numatoma paskirstyti 41,1 mln. eurų. Paramos kvietimų priemones administruoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA).
Finansuojama veikla - saulės elektrinių iki 500 kW įrengimas (neapima jau pastatytos saulės elektrinės galios didinimo). Pagal vieną kvietimą teikti paraiškas vienas pareiškėjas gali teikti tik vieną paraišką. Pareiškėjas paraiškoje gali nurodyti kelis nekilnojamojo turto objektus, kuriuose siekia įsirengti saulės elektrines, jei bendra planuojamų įrengti saulės elektrinių įrengtoji galia ne didesnė nei 500 kW.
Projektas įgyvendinamas pareiškėjo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais ne mažiau kaip 5 metus po projekto finansavimo pabaigos valdomame nekilnojamajame turte. Nuosavybės teisė ar kiti teisėto valdymo pagrindai privalo būti registruoti Nekilnojamojo turto registre.
Finansuojami gamintojų ir gaminančių vartotojų projektai.
Kvietime Nr. 03-005-J-0001-J06, kuriame finansuojamoji dalis 35 proc. nuo fiksuotojo vieneto įkainio, gali dalyvauti:
1. Privatieji juridiniai asmenys: labai mažos, mažos, vidutinės įmonės, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme ir didelės įmonės, registruotos ne trumpiau nei 1 metus iki paraiškos pateikimo;
2. Ūkininkai, kurių ūkiai iki paraiškos pateikimo ne trumpiau nei 1 metus įregistruoti Ūkininkų ūkių registre.
Kvietime Nr. 03-005-J-0001-J07, kuriame finansuojamoji dalis 45 proc. nuo fiksuotojo vieneto įkainio, gali dalyvauti:
1. AIEB, PEB;
2. Pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, siekiantys įgyti AIEB ar PEB statusą, kurių steigimo dokumentuose nustatytas tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose ji vykdo veiklą, ir jos pagrindinis tikslas nėra pelno siekimas.
Fiksuotasis vieneto įkainis – 1073,42 Eur už 1 kW įrengtos saulės elektrinės, be PVM. Teikdamas paraišką pareiškėjas turi nurodyti, kokios galios saulės elektrinę planuoja įsirengti ir skiriama finansavimo suma paraiškos formoje bus paskaičiuota automatiškai.
Paraiškos teikiamos el. būdu užpildant www.ena.lt patalpintą elektroninę paraiškos formą, pildymo formos nuoroda https://lea.submittable.com/submit.
Paraiškos bus atrenkamos tęstinės atrankos būdu, t. y. pareiškėjai galės teikti paraiškas nuolat, kol bus pateikta paraiškų visai kvietime numatytai paskirstyti sumai arba pasibaigs nustatytas paraiškų pateikimo terminas. Paraiškos vertinamos ir atrenkamos eilės tvarka, pagal jų registracijos datą.
Galima prašyti avansinio mokėjimo iki 30 procentų nuo paramos sumos – patvirtinus paraišką, kai pareiškėjas gaus finansavimo skyrimo raštą, jis info@ena.lt gali pateikti prašymą skirti avansą, su avanso draudimo dokumentu, sudaryta sutartimi su rangovu, paslaugų arba prekių tiekėju dėl įrangos įsigijimo/montavimo, kurioje numatyta avansinio mokėjimo galimybė.
Projektas turi būti įgyvendintas iki 2026 m. sausio 31 d.
Daugiau informacijos apie kvietimų sąlygas, paraiškų teikimo ir vertinimo procesą rasite čia.
Informacijos apie kvietimus suvestinė pateikiama čia, mokymų medžiagą rasite čia, o atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus – čia.
Konsultacijos teikiamos telefonu +370 5 230 3312 darbo dienomis 8.00–12.00 val. arba el. paštu saules.elektrines@ena.lt.
Planuojančius kurti bendrijas kviečiame susipažinti su LEA svetainėje pateiktomis rekomendacijomis dėl atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos sąlygų.
LEA svetainėje patalpintame Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros galimybių žemėlapyje pateikiama reikalinga informacija apie galimybes vystyti projektus bet kurioje Lietuvos teritorijoje. Žemėlapis yra informacinio pobūdžio. Jame pateikiami sluoksniai su informacija apie saugomas teritorijas, kultūros paveldo teritorijas ir objektus, vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio arealus ir panoramų apžvalgos taškus, kur gali būti ribota arba draudžiama AEI elektrinių statyba. Žemėlapyje taip pat pateikiama informacija apie elektros perdavimo ir skirstymo tinklą – laisvus linijų pralaidumus ir galias transformatorių pastotėse.
„Mums rūpi ne tik naudoti Nemuną kaip vandens kelią, bet ir išsaugoti jį ateities kartoms“, - pabrėžė meras R. Malinauskas.
Jis priminė, kad istoriškai Nemunas visuomet buvo svarbus kaip vandens susisiekimo kelias ir laivybos juo atnaujinimas yra labai reikšmingas Druskininkams, pritraukiant didesnius turistų srautus.
Druskininkų savivaldybė jau yra pasirašiusi sutartį su Vidaus vandens kelių direkcija, skyrusi lėšų Nemuno upės vagai sutvarkyti ir pritaikyti ją laivybai ir pernai prie Meilės salos buvo pradėti vykdyti pirmieji Nemuno valymo darbai.
Tačiau šių metų pavasarį jie netikėtai buvo sustabdyti. Vasario mėnesį savivaldybę pasiekė Aplinkos apsaugos departamento raštas, kad visi Nemuno valymo darbai stabdomi, nes pradėtas tyrimas dėl galimų pažeidimų valant Nemuną Alytuje.
Seime vykusioje konferencijoje buvo akcentuota, kad dėl tyrimo, kuris atliekamas dėl vienoje vietoje vykdytų darbų, negali būti stabdomas visas Nemuno valymo procesas, ir ten, kur kliūčių nėra, darbai turi būti tęsiami.
 |
Konferenciją laivybos Nemuno situacijai aptarti organizavo Seimo Laikinosios savivaldybių, kurias jungia Nemunas, grupės pirmininkė Seimo narė Jūratė Zailskienė.
Joje dalyvavo savivaldybių merai, Seimo nariai, Prezidentūros ir ministerijų atstovai, Vidaus vandens kelių direkcijos komanda. Pagrindinis konferencijos tikslas – aptarti galimus sprendimus, kaip kuo greičiau pritaikyti Nemuno vagą laivybai ir turistų poreikiams, siekiant, kad ši svarbi vandens arterija taptų aktyviai naudojamu vidaus vandens keliu.
Balandžio mėnesį dėmesį skirsime Motinai Žemei. Artėjant Velykoms, puoselėsime gamtą, mokydamiesi kūrybiškai panaudoti pakuotes ir suteikti joms naują gyvenimą. Kursime prasmingus ir originalius sprendimus, siekdami mažinti atliekų kiekį ir prisidėti prie švaresnės aplinkos.
BALANDŽIO 3 d.
09:00–09:45 Paskaita ,,Rūšiuokime teisingai“. Priešmokyklinio amžiaus vaikams bei 1–4 kl. mokiniams.
REGISTRACIJA: https://forms.gle/WY1nGRN3GZ9DzJoN7
10:00–10:45 Paskaita ,,Rūšiuokime teisingai“ Priešmokyklinio amžiaus vaikams bei 1–4 kl. mokiniams
REGISTRACIJA: https://forms.gle/JzCTo4Pxs95viMnD9
14:00–14:45 Paskaita ,,Rūšiuokime teisingai“. Vyresniųjų klasių mokiniams (nuo 5 kl.) ir ekologija besidomintiems suaugusiesiems.
REGISTRACIJA: https://forms.gle/7kKRz9HG66TwTML76
BALANDŽIO 10 d.
09:00–09:45 Kūrybinės dirbtuvės. Velykinė dekoracija. Priešmokyklinio amžiaus vaikams bei 1–4 kl. mokiniams.
REGISTRACIJA: https://forms.gle/YGX5K2CKnczfGJDJ7
10:00–10:45 Kūrybinės dirbtuvės. Velykinė dekoracija. Priešmokyklinio amžiaus vaikams bei 1–4 kl. mokiniams
REGISTRACIJA: https://forms.gle/VyUYfoQSh2564msT9
14:00–14:45 Kūrybinės dirbtuvės. Velykinė dekoracija. Vyresniųjų klasių mokiniams (nuo 5 kl.) ir ekologija besidomintiems suaugusiesiems.
REGISTRACIJA: https://forms.gle/FmG3HsSnTrrnvSe18
18:00–18:45 Kūrybinės dirbtuvės. Velykinė dekoracija. Šeimoms bei ekologija besidomintiems suaugusiesiems.
REGISTRACIJA: https://forms.gle/LBLXDhWTRxuH8T4t9
BALANDŽIO 17 d.
09:00–09:45 Kūrybinės dirbtuvės. Velykinė dekoracija. Priešmokyklinio amžiaus vaikams bei 1–4 kl. mokiniams.
REGISTRACIJA: https://forms.gle/s3VekGg8tCVEQXFg6
10:00–10:45 Kūrybinės dirbtuvės. Velykinė dekoracija. Priešmokyklinio amžiaus vaikams bei 1–4 kl. mokiniams.
REGISTRACIJA: https://forms.gle/aqoh4Nj5rKRYatJEA
14:00–14:45 Kūrybinės dirbtuvės. Velykinė dekoracija. Vyresniųjų klasių mokiniams (nuo 5 kl.) ir ekologija besidomintiems suaugusiesiems.
REGISTRACIJA: https://forms.gle/NwGBR4muU4PJYttY6
18:00–18:45 Kūrybinės dirbtuvės. Velykinė dekoracija. Šeimoms bei ekologija besidomintiems suaugusiesiems.
REGISTRACIJA: https://forms.gle/Ua2gpcRp8skq9ViK7
SVARBU! Prašome atkreipti dėmesį, kokiai auditorijai ar amžiaus grupei skirtos edukacijos bei registruojantis nurodyti teisingą el. pašto adresą! Edukacijos vyksta nuotoliniu būdu.
Daugiau informacijos rasite: Facebook Žaliasis taškas, kilus klausimams prašome kreiptis el. paštu rastingumas@ztl.lt arba tel. nr. 8 677 56545.
Kviečiame sekti facebook puslapį Žaliasis taškas, kuriame informacija apie edukacijas su nuorodomis į registracijas bei kitus organizuojamus renginius pasirodo anksčiausiai.
Praėjusiais metais gyventojai užregistravo daugiau nei 200 aplinkosauginių iniciatyvų visoje Lietuvoje. Nuo ežerų pakrančių tvarkymo iki naujų želdynų sodinimo – kiekviena iniciatyva prisidėjo prie švaresnės aplinkos kūrimo.
„Mums svarbu, kad žmonės turėtų laisvę rinktis – kada ir kaip jie nori prisidėti prie gamtos puoselėjimo. Būtent dėl to kviečiame į talkas ne tik vieną savaitgalį, o visus metus. Norime parodyti, kad aplinkos tvarkymas gali tapti natūralia bendruomenių veikla, o ne tik pavieniu renginiu“, – sako „Mes Darom“ komunikacijos vadovas Edvardas Baltuška.
Balandžio 11–12 d. – išskirtinės dienos
Šių metų balandžio 11–12 d. vykstančių talkų metu išrūšiuotos didelių gabaritų atliekos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Marijampolės ir Tauragės regionuose esančiose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse bus priimamos pagal įprastą tvarką, bet neįtraukiant jų į gyventojų metinius limitus. Svarbu tik apie priduodamas atliekas informuoti aikštelės darbuotojus bei parodyti nuotrauką, kad atliekos buvo surinktos iš gamtos.
„Nepalikite surinktų atliekų bet kur – padarykite gerą darbą iki galo: jei radote plastiko, stiklinių butelių ar kitų pakuočių, išmeskite jas į joms skirtus rūšiavimo konteinerius; jei aptikote seną sofą ar kitas stambiąsias atliekas, nepatingėkite nuvežti jas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę; sutvarkytas sodo ar miško atliekas nuvežkite į žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę. Tai yra didžiausia parama gamtai, aplinkai ir patiems sau“, – rekomenduoja Atliekų tvarkymo centrų specialistai.
„Darom iki galo! Visos priduodamos atliekos turi būti išrūšiuotos. Prieš veždami atliekas, gyventojai turėtų pasitikrinti konkrečių aikštelių priėmimo sąlygas bei darbo laiką „Atliekų kultūros žemėlapyje“. O didesnes atliekas, kurių aikštelės nepriima (pvz. daugiau nei keturias automobilių padangas ar automobilių plastikines dalis), rekomenduojame pažymėti Aplinkos apsaugos departamento žemėlapyje“, – primena Edvardas Baltuška.
Kaip ir ankstesniais metais, prie iniciatyvos prisideda socialiai atsakingos įmonės. Įmonė PLASTA pasirūpino maišais „Trash Panda“, kurie yra pagaminti iš 100% perdirbtų atliekų, kurių net 40–60 procentų sudaro buitinės plastikinės atliekos. O SDG visiems registruotų iniciatyvų dalyviams visoje Lietuvoje dalins tvarkymosi priemones.
Dovana visų iniciatyvų organizatoriams
„Sėkminga ir labai rezultatyvi 2024 metų patirtis su „Mes darom“ organizacija paskatino ir šiais metais tęsti bendradarbiavimą, prisidėti prie aplinkosauginių iniciatyvų vystymo ir sklaidos. Norime savo pavyzdžiu įkvėpti ir kitas įmones, kaip galima suvienijus bendras jėgas, mažais žingsneliais daryti didelius darbus“, – sako SDG Tvarumo departamento vadovė Aistė Jonaitienė.
Šiais metais SDG vėl kvies organizacijas auginti saulėgrąžas, taip prisidedant prie paramos Ukrainai ir savo aplinkos gražinimo. Balandžio 7–11 dienomis SDG biuruose, vienuolikoje Lietuvos miestų, kartu su pirštinėmis ir maišais bus dalinamos saulėgrąžų sėklos.
„Ši iniciatyva yra puikus pavyzdys, kaip aplinkos tvarkymas gali turėti gilesnę prasmę ir vertę. Džiaugiamės ir didžiuojamės būdami „Mes darom“ organizacijos dalimi ir galėdami rūpintis bei saugoti mus supančią aplinką“, – priduria A. Jonaitienė.
Daugiau informacijos apie visas šių metų iniciatyvas ir akcijas: https://mesdarom.lt/darom-kartu/.
Elektrifikuotų kelių sistemos
Vienas iš įdomiausių sprendimų – elektrifikuoti keliai, kurie leidžia elektromobilių baterijas įkrauti jiems važiuojant. Šios naujovės pradininkė – Švedija, kuri ketina atidaryti tokio tipo nuolatinį greitkelį pasaulyje. Šalyje iki 2045 m. planuojama nutiesti dar 3000 km elektrinių kelių, projektas rengiamas bendradarbiaujant su Vokietija ir Prancūzija bei valdžios institucijomis ir vykdant mokslinius tyrimus elektrifikuotų kelių srityje.
Anot L. Doraitės-Gudavičienės, toks įkrovimas leidžia nuvažiuoti didesnius atstumus su viena įkrova ir sutrumpinti įkrovimo laiką, tačiau sprendimas turi ir svarių trūkumų.
„Elektrifikuotų kelių įdiegimas reikalauja itin didelių finansinių investicijų, tad toks sprendimas ekonomiškai efektyvus yra tik plačiai naudojamuose keliuose. Be to, pati technologija yra sudėtinga, priežiūra brangi, tokių kelių infrastruktūra susiduria su iššūkiais derinant ją su kitomis transporto sistemomis ”, – pasakoja ekspertė.
Požeminiai įkrovimo sprendimai
Kitas įdomus sprendimas, formuojantis inovacijų kryptį, yra požeminės įkrovimo sistemos. Ši technologija yra orientuota į urbanistinius regionus ar logistikos centrus, kuriuose nemenku iššūkiu tampa vietos trūkumas.
Prancūzijoje veikianti energetikos įmonė „Proviridis“, bendradarbiaudama su Suomijos įkrovimo sprendimų gamintoju „Kempower“, šiais metais pristatė inovatyvią požeminę sunkvežimių įkrovimo sistemą. Naujoji technologija padeda išsaugoti iki 20 proc. erdvės logistikos centruose ir sunkvežimių įkrovimo vietose.
Diegiama naujovė ne tik taupo erdvę, bet ir leidžia dinamiškai paskirstyti energiją iki 8 įkrovimo prieigų, todėl puikiai tinka įvairioms infrastruktūros išdėstymo schemoms. Ši įkrovimo sistemai energija tiekiama iš šalimais esančios 600 kW galios spintos.
L. Doraitės-Gudavičienės teigimu, požeminės elektromobilių įkrovimo sistemos, nors ir itin naudingos erdvės taupymo ir estetikos požiūriu, gali kelti tam tikrų saugumo iššūkių.
„Po žeme esanti įkrovimo infrastruktūra neišvengiamai yra susijusi su didesne gaisro rizika. Be to, didesnis drėgmės kiekis požeminėse patalpose gali neigiamai paveikti elektronikos komponentų patvarumą bei ilgaamžiškumą“, – pabrėžia ekspertė.
Indukcinis įkrovimas
Dar vienas inovatyvus elektromobilių įkrovimo būdas – belaidis įkrovimas, kuri leidžia elektromobilius įkrauti tiesiog pastatant juos virš specialios indukcinės plokštės, per kurią energija į bateriją perduodama elektromagnetinių bangų pagalba. Vokietijoje, Braunšveigo mieste jau naudojama ši technologija. Autobusų depe veikiantis sprendimas leidžia įkrauti autobusus belaidžiu būdu 200 kW galia vairuotojų poilsio pertraukų metu..
„Pagrindiniai belaidžio įkrovimo privalumai – patogumas ir galimybė technologiją integruoti į kasdienes erdves – nuo kelių, stovėjimo aikštelių iki gyvenamųjų namų kiemų. Be to, keli trumpi įkrovimo ciklai dienos metu prailgina baterijos veikimo laiką ir padidina nuvažiuojamą atstumą. Tiesa, ši technologija vis dar nėra standartizuota, nes skirtingoms elektrinėmis transporto priemonėms reikalingos skirtingos dydžio plokštės ir indukcinių ričių išdėstymas, tam kad energijos perdavimas būtų maksimaliai efektyvus“, – teigia L. Doraitė-Gudavičienė.
Kol technologinės inovacijos, kaip elektrifikuoti keliai ar belaidžiai įkrovimai vis dar bandymų fazėje ir nėra pritaikyti masiniams projektams, didžiausias dėmesys skiriamas tradicinės įkrovimo infrastruktūros plėtrai.
Kaip pastebi L. Doraitė-Gudavičienė, Lietuva artimiausiu metu daugiausia dėmesio skirs greitojo įkrovimo tinklo plėtrai: „Šiandien šalyje prioritetą teikiame sprendimams, kuriuos galima greitai ir efektyviai įgyvendinti jau dabar.“
Įkrovimo sprendimai viešajame transporte
Viešasis transportas puikiai iliustruoja įkrovimo technologijų pritaikymą praktikoje. „Kautros” generalinis direktorius Linas Skardžiukas sako, jog Lietuvoje toliau vystoma elektrinių autobusų įkrovimo infrastruktūra.
„Šiuo metu eksploatuojami elektriniai autobusai įkraunami naudojant daugiau nei 30 įkrovimo stotelių. Tai apima tiek lėtojo, tiek greitojo įkrovimo stoteles, kurios leidžia lanksčiai planuoti transporto darbą ir užtikrinti nenutrūkstamą viešojo transporto paslaugų teikimą. Ateityje siekiame plėsti įkrovimo infrastruktūrą ir pritaikyti kitų Europos šalių gerąsias praktikas, kad galėtume dar efektyviau prisitaikyti prie keleivių srautų ir darbo grafikų”, – teigia jis.
Pašnekovui antrina ir JUDU Judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius. Pasak jo, 2030 metais daugiau nei pusė sostinės viešojo transporto bus varoma elektra arba alternatyviu kuru. O šiuo metu elektriniai ir hibridiniai autobusai jau sudaro apie 20 proc. viso Vilniaus miesto viešojo transporto parko.
Įdomu, jog Lietuvoje jau yra ir tokių miestų, kuriuose viešasis transportas pilnai elektrifikuotas. Druskininkų savivaldybės administracijos Turto ir žemės valdymo skyriaus vedėjas Algirdas Kazanavičius teigia, jog Druskininkų kurortas – pirmasis miestas Lietuvoje, kuriame visas viešasis transportas yra varomas elektra.
„Kurorto gatvėmis ir priemiestyje kursuoja 17 elektrinių autobusų, kurie užtikrina tylą ir švarą, prisideda prie klimato kaitos mažinimo ir skatina tvaresnius tiek vietos gyventojų, tiek turistų keliavimo įpročius“, – pasakoja jis.
Druskininkų pavyzdžiu seka ir kiti, žalios ateities link žengiantys Lietuvos miestai. Anot Tauragės savivaldybės Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus specialisto Sauliaus Gerdausko, Tauragės autobusų parkas šiuo metu eksploatuoja 16 elektrinių autobusų, jame įrengta tiek pat įkrovimo stotelių.
Iki metų pabaigos jau buvo užregistruota daugiau nei 2,5 tūkst. gręžinių. Dėl objektyvių priežasčių didžiuosiuose miestuose ir rajonuose skaičiai didžiausi, bet procesas aktyviai vyksta ir kitose Lietuvos teritorijose. (Išsamią ataskaitą rasite čia.)
Hidrogeologijos ir ekogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė pabrėžia, kad pagal laikinąją gręžinių įteisinimo tvarką gręžinių savininkams itin paprasta užregistruoti nelegaliai naudojamą gręžinį, nenustatomos jokios papildomos pareigos ir negresia jokios sankcijos. Dėl visų šių priežasčių gręžinį verta registruoti dabar.
„Atkreipiame dėmesį, kad jei dėl Geologijos tarnybai tenkančio didelio darbų krūvio jūsų gręžinys nebus įregistruotas iki balandžio pabaigos, bet iki įstatyme nurodytos datos pateiksite prašymą ir visus reikiamus dokumentus, gręžinys bus įregistruotas vėliau. O sankcijos už neregistruotą gręžinį taip pat nebus taikomos“, – priduria R. Radienė.
Kaip įteisinti individualaus apsirūpinimo gręžinį?
1. Pirmiausia reikia kreiptis į savivaldybę dėl pritarimo naudoti gręžinį (paraiškos formą rasite čia) ir gauti savivaldybės administracijos pritarimą. Savivaldybių kontaktus rasite paspaudę nuorodą.
2. Gavus pritarimą, reikia sumokėti vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką (mokama į VMI sąskaitą pasirenkant tos savivaldybės kodą, kurios savivaldybės teritorijoje planuojama įteisinti gręžinį). Jei per parą sunaudojama iki 10 kub. m, įmoka – 15 eurų.
3. Duomenis, registruodami gręžinį, LGT galite pateikti patys arba kreiptis į leidimą tirti žemės gelmes turinčią įmonę.
4. Gręžinio savininkas pats gali pateikti duomenis per LGT el. paslaugas (spauskite čia). Kad būtų aiškiau, pateikdami gręžinio duomenis per elektronines paslaugas, galite naudotis vaizdo instrukcija (spauskite čia).
5. Taip pat dokumentus galima siųsti el. paštu info@lgt.lt, per nacionalinę elektroninių siuntų el. pristatymo informacinę sistemą arba atvykus į LGT (užsiregistruokite iš anksto internetu arba telefonu).
Tokiu atveju papildomai reikia pateikti:
- pasirašytą prašymą (prašymo formą rasite čia),
- užpildytą neregistruoto gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio duomenų deklaraciją (deklaracijos formą rasite čia).
6. Nepriklausomai nuo to, kokiu būdu teiksite duomenis, kartu reikės pateikti:
- paraiškos dėl pritarimo naudoti gręžinį kopiją,
- savivaldybės administracijos pritarimo naudoti gręžinį (adoc, pdf ar jpg formatu),
- žemės sklypo planą su pažymėta gręžinio vieta ir VAZ (vandenvietės apsaugos zona) 1-ąja juosta,
- dokumentą, patvirtinantį, kad buvo sumokėta vienkartinė gręžinio įteisinimo įmoka.
7. Kai gręžinys bus įregistruotas, gausite pranešimą ir gręžinio pasą (adoc ir pdf metaduomenų kortelę). Atsispausdinti įregistruoto gręžinio pasą taip pat galėsite patys.
Kokius duomenis ir dokumentus LGT turi pateikti gyventojas, norintis įteisinti gręžinį, nurodyta ir Žemės gelmių registre neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo tvarkos apraše.
Mums svarbi jūsų nuomonė, todėl kviečiame įvertinti aptarnavimo kokybę. Vertinimo anketą rasite čia.
Kilus klausimų, kreipkitės į LGT el. paštu info@lgt.lt arba tel. +370 670 73333 (darbo dienomis 8–12 val.).
Saulės elektrinių projektams įgyvendinti numatoma paskirstyti 41,1 mln. eurų. Paramos kvietimų priemones administruoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA).
Finansuojama veikla - saulės elektrinių iki 500 kW įrengimas (neapima jau pastatytos saulės elektrinės galios didinimo). Pagal vieną kvietimą teikti paraiškas vienas pareiškėjas gali teikti tik vieną paraišką. Pareiškėjas paraiškoje gali nurodyti kelis nekilnojamojo turto objektus, kuriuose siekia įsirengti saulės elektrines, jei bendra planuojamų įrengti saulės elektrinių įrengtoji galia ne didesnė nei 500 kW.
Projektas įgyvendinamas pareiškėjo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais ne mažiau kaip 5 metus po projekto finansavimo pabaigos valdomame nekilnojamajame turte. Nuosavybės teisė ar kiti teisėto valdymo pagrindai privalo būti registruoti Nekilnojamojo turto registre.
Finansuojami gamintojų ir gaminančių vartotojų projektai.
Kvietime Nr. 03-005-J-0001-J06, kuriame finansuojamoji dalis 35 proc. nuo fiksuotojo vieneto įkainio, gali dalyvauti:
1. Privatieji juridiniai asmenys: labai mažos, mažos, vidutinės įmonės, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme ir didelės įmonės, registruotos ne trumpiau nei 1 metus iki paraiškos pateikimo;
2. Ūkininkai, kurių ūkiai iki paraiškos pateikimo ne trumpiau nei 1 metus įregistruoti Ūkininkų ūkių registre.
Kvietime Nr. 03-005-J-0001-J07, kuriame finansuojamoji dalis 45 proc. nuo fiksuotojo vieneto įkainio, gali dalyvauti:
1. AIEB, PEB;
2. Pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, siekiantys įgyti AIEB ar PEB statusą, kurių steigimo dokumentuose nustatytas tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose ji vykdo veiklą, ir jos pagrindinis tikslas nėra pelno siekimas.
Fiksuotasis vieneto įkainis – 1073,42 Eur už 1 kW įrengtos saulės elektrinės, be PVM. Teikdamas paraišką pareiškėjas turi nurodyti, kokios galios saulės elektrinę planuoja įsirengti ir skiriama finansavimo suma paraiškos formoje bus paskaičiuota automatiškai.
Paraiškos teikiamos el. būdu užpildant www.ena.lt patalpintą elektroninę paraiškos formą, pildymo formos nuoroda https://lea.submittable.com/submit.
Paraiškos bus atrenkamos tęstinės atrankos būdu, t. y. pareiškėjai galės teikti paraiškas nuolat, kol bus pateikta paraiškų visai kvietime numatytai paskirstyti sumai arba pasibaigs nustatytas paraiškų pateikimo terminas. Paraiškos vertinamos ir atrenkamos eilės tvarka, pagal jų registracijos datą.
Galima prašyti avansinio mokėjimo iki 30 procentų nuo paramos sumos – patvirtinus paraišką, kai pareiškėjas gaus finansavimo skyrimo raštą, jis info@ena.lt gali pateikti prašymą skirti avansą, su avanso draudimo dokumentu, sudaryta sutartimi su rangovu, paslaugų arba prekių tiekėju dėl įrangos įsigijimo/montavimo, kurioje numatyta avansinio mokėjimo galimybė.
Projektas turi būti įgyvendintas iki 2026 m. sausio 31 d.
Daugiau informacijos apie kvietimų sąlygas, paraiškų teikimo ir vertinimo procesą rasite čia.
Informacijos apie kvietimus suvestinė pateikiama čia, mokymų medžiagą rasite čia, o atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus – čia.
Konsultacijos teikiamos telefonu +370 5 230 3312 darbo dienomis 8.00–12.00 val. arba el. paštu saules.elektrines@ena.lt.
Planuojančius kurti bendrijas kviečiame susipažinti su LEA svetainėje pateiktomis rekomendacijomis dėl atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos sąlygų.
LEA svetainėje patalpintame Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros galimybių žemėlapyje pateikiama reikalinga informacija apie galimybes vystyti projektus bet kurioje Lietuvos teritorijoje. Žemėlapis yra informacinio pobūdžio. Jame pateikiami sluoksniai su informacija apie saugomas teritorijas, kultūros paveldo teritorijas ir objektus, vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio arealus ir panoramų apžvalgos taškus, kur gali būti ribota arba draudžiama AEI elektrinių statyba. Žemėlapyje taip pat pateikiama informacija apie elektros perdavimo ir skirstymo tinklą – laisvus linijų pralaidumus ir galias transformatorių pastotėse.
„Mums rūpi ne tik naudoti Nemuną kaip vandens kelią, bet ir išsaugoti jį ateities kartoms“, - pabrėžė meras R. Malinauskas.
Jis priminė, kad istoriškai Nemunas visuomet buvo svarbus kaip vandens susisiekimo kelias ir laivybos juo atnaujinimas yra labai reikšmingas Druskininkams, pritraukiant didesnius turistų srautus.
Druskininkų savivaldybė jau yra pasirašiusi sutartį su Vidaus vandens kelių direkcija, skyrusi lėšų Nemuno upės vagai sutvarkyti ir pritaikyti ją laivybai ir pernai prie Meilės salos buvo pradėti vykdyti pirmieji Nemuno valymo darbai.
Tačiau šių metų pavasarį jie netikėtai buvo sustabdyti. Vasario mėnesį savivaldybę pasiekė Aplinkos apsaugos departamento raštas, kad visi Nemuno valymo darbai stabdomi, nes pradėtas tyrimas dėl galimų pažeidimų valant Nemuną Alytuje.
Seime vykusioje konferencijoje buvo akcentuota, kad dėl tyrimo, kuris atliekamas dėl vienoje vietoje vykdytų darbų, negali būti stabdomas visas Nemuno valymo procesas, ir ten, kur kliūčių nėra, darbai turi būti tęsiami.
| |
Konferenciją laivybos Nemuno situacijai aptarti organizavo Seimo Laikinosios savivaldybių, kurias jungia Nemunas, grupės pirmininkė Seimo narė Jūratė Zailskienė.
Joje dalyvavo savivaldybių merai, Seimo nariai, Prezidentūros ir ministerijų atstovai, Vidaus vandens kelių direkcijos komanda. Pagrindinis konferencijos tikslas – aptarti galimus sprendimus, kaip kuo greičiau pritaikyti Nemuno vagą laivybai ir turistų poreikiams, siekiant, kad ši svarbi vandens arterija taptų aktyviai naudojamu vidaus vandens keliu.
Balandžio mėnesį dėmesį skirsime Motinai Žemei. Artėjant Velykoms, puoselėsime gamtą, mokydamiesi kūrybiškai panaudoti pakuotes ir suteikti joms naują gyvenimą. Kursime prasmingus ir originalius sprendimus, siekdami mažinti atliekų kiekį ir prisidėti prie švaresnės aplinkos.
BALANDŽIO 3 d.
09:00–09:45 Paskaita ,,Rūšiuokime teisingai“. Priešmokyklinio amžiaus vaikams bei 1–4 kl. mokiniams.
REGISTRACIJA: https://forms.gle/WY1nGRN3GZ9DzJoN7
10:00–10:45 Paskaita ,,Rūšiuokime teisingai“ Priešmokyklinio amžiaus vaikams bei 1–4 kl. mokiniams
REGISTRACIJA: https://forms.gle/JzCTo4Pxs95viMnD9
14:00–14:45 Paskaita ,,Rūšiuokime teisingai“. Vyresniųjų klasių mokiniams (nuo 5 kl.) ir ekologija besidomintiems suaugusiesiems.
REGISTRACIJA: https://forms.gle/7kKRz9HG66TwTML76
BALANDŽIO 10 d.
09:00–09:45 Kūrybinės dirbtuvės. Velykinė dekoracija. Priešmokyklinio amžiaus vaikams bei 1–4 kl. mokiniams.
REGISTRACIJA: https://forms.gle/YGX5K2CKnczfGJDJ7
10:00–10:45 Kūrybinės dirbtuvės. Velykinė dekoracija. Priešmokyklinio amžiaus vaikams bei 1–4 kl. mokiniams
REGISTRACIJA: https://forms.gle/VyUYfoQSh2564msT9
14:00–14:45 Kūrybinės dirbtuvės. Velykinė dekoracija. Vyresniųjų klasių mokiniams (nuo 5 kl.) ir ekologija besidomintiems suaugusiesiems.
REGISTRACIJA: https://forms.gle/FmG3HsSnTrrnvSe18
18:00–18:45 Kūrybinės dirbtuvės. Velykinė dekoracija. Šeimoms bei ekologija besidomintiems suaugusiesiems.
REGISTRACIJA: https://forms.gle/LBLXDhWTRxuH8T4t9
BALANDŽIO 17 d.
09:00–09:45 Kūrybinės dirbtuvės. Velykinė dekoracija. Priešmokyklinio amžiaus vaikams bei 1–4 kl. mokiniams.
REGISTRACIJA: https://forms.gle/s3VekGg8tCVEQXFg6
10:00–10:45 Kūrybinės dirbtuvės. Velykinė dekoracija. Priešmokyklinio amžiaus vaikams bei 1–4 kl. mokiniams.
REGISTRACIJA: https://forms.gle/aqoh4Nj5rKRYatJEA
14:00–14:45 Kūrybinės dirbtuvės. Velykinė dekoracija. Vyresniųjų klasių mokiniams (nuo 5 kl.) ir ekologija besidomintiems suaugusiesiems.
REGISTRACIJA: https://forms.gle/NwGBR4muU4PJYttY6
18:00–18:45 Kūrybinės dirbtuvės. Velykinė dekoracija. Šeimoms bei ekologija besidomintiems suaugusiesiems.
REGISTRACIJA: https://forms.gle/Ua2gpcRp8skq9ViK7
SVARBU! Prašome atkreipti dėmesį, kokiai auditorijai ar amžiaus grupei skirtos edukacijos bei registruojantis nurodyti teisingą el. pašto adresą! Edukacijos vyksta nuotoliniu būdu.
Daugiau informacijos rasite: Facebook Žaliasis taškas, kilus klausimams prašome kreiptis el. paštu rastingumas@ztl.lt arba tel. nr. 8 677 56545.
Kviečiame sekti facebook puslapį Žaliasis taškas, kuriame informacija apie edukacijas su nuorodomis į registracijas bei kitus organizuojamus renginius pasirodo anksčiausiai.
Praėjusiais metais gyventojai užregistravo daugiau nei 200 aplinkosauginių iniciatyvų visoje Lietuvoje. Nuo ežerų pakrančių tvarkymo iki naujų želdynų sodinimo – kiekviena iniciatyva prisidėjo prie švaresnės aplinkos kūrimo.
„Mums svarbu, kad žmonės turėtų laisvę rinktis – kada ir kaip jie nori prisidėti prie gamtos puoselėjimo. Būtent dėl to kviečiame į talkas ne tik vieną savaitgalį, o visus metus. Norime parodyti, kad aplinkos tvarkymas gali tapti natūralia bendruomenių veikla, o ne tik pavieniu renginiu“, – sako „Mes Darom“ komunikacijos vadovas Edvardas Baltuška.
Balandžio 11–12 d. – išskirtinės dienos
Šių metų balandžio 11–12 d. vykstančių talkų metu išrūšiuotos didelių gabaritų atliekos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Marijampolės ir Tauragės regionuose esančiose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse bus priimamos pagal įprastą tvarką, bet neįtraukiant jų į gyventojų metinius limitus. Svarbu tik apie priduodamas atliekas informuoti aikštelės darbuotojus bei parodyti nuotrauką, kad atliekos buvo surinktos iš gamtos.
„Nepalikite surinktų atliekų bet kur – padarykite gerą darbą iki galo: jei radote plastiko, stiklinių butelių ar kitų pakuočių, išmeskite jas į joms skirtus rūšiavimo konteinerius; jei aptikote seną sofą ar kitas stambiąsias atliekas, nepatingėkite nuvežti jas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę; sutvarkytas sodo ar miško atliekas nuvežkite į žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę. Tai yra didžiausia parama gamtai, aplinkai ir patiems sau“, – rekomenduoja Atliekų tvarkymo centrų specialistai.
„Darom iki galo! Visos priduodamos atliekos turi būti išrūšiuotos. Prieš veždami atliekas, gyventojai turėtų pasitikrinti konkrečių aikštelių priėmimo sąlygas bei darbo laiką „Atliekų kultūros žemėlapyje“. O didesnes atliekas, kurių aikštelės nepriima (pvz. daugiau nei keturias automobilių padangas ar automobilių plastikines dalis), rekomenduojame pažymėti Aplinkos apsaugos departamento žemėlapyje“, – primena Edvardas Baltuška.
Kaip ir ankstesniais metais, prie iniciatyvos prisideda socialiai atsakingos įmonės. Įmonė PLASTA pasirūpino maišais „Trash Panda“, kurie yra pagaminti iš 100% perdirbtų atliekų, kurių net 40–60 procentų sudaro buitinės plastikinės atliekos. O SDG visiems registruotų iniciatyvų dalyviams visoje Lietuvoje dalins tvarkymosi priemones.
Dovana visų iniciatyvų organizatoriams
„Sėkminga ir labai rezultatyvi 2024 metų patirtis su „Mes darom“ organizacija paskatino ir šiais metais tęsti bendradarbiavimą, prisidėti prie aplinkosauginių iniciatyvų vystymo ir sklaidos. Norime savo pavyzdžiu įkvėpti ir kitas įmones, kaip galima suvienijus bendras jėgas, mažais žingsneliais daryti didelius darbus“, – sako SDG Tvarumo departamento vadovė Aistė Jonaitienė.
Šiais metais SDG vėl kvies organizacijas auginti saulėgrąžas, taip prisidedant prie paramos Ukrainai ir savo aplinkos gražinimo. Balandžio 7–11 dienomis SDG biuruose, vienuolikoje Lietuvos miestų, kartu su pirštinėmis ir maišais bus dalinamos saulėgrąžų sėklos.
„Ši iniciatyva yra puikus pavyzdys, kaip aplinkos tvarkymas gali turėti gilesnę prasmę ir vertę. Džiaugiamės ir didžiuojamės būdami „Mes darom“ organizacijos dalimi ir galėdami rūpintis bei saugoti mus supančią aplinką“, – priduria A. Jonaitienė.
Daugiau informacijos apie visas šių metų iniciatyvas ir akcijas: https://mesdarom.lt/darom-kartu/.
Elektrifikuotų kelių sistemos
Vienas iš įdomiausių sprendimų – elektrifikuoti keliai, kurie leidžia elektromobilių baterijas įkrauti jiems važiuojant. Šios naujovės pradininkė – Švedija, kuri ketina atidaryti tokio tipo nuolatinį greitkelį pasaulyje. Šalyje iki 2045 m. planuojama nutiesti dar 3000 km elektrinių kelių, projektas rengiamas bendradarbiaujant su Vokietija ir Prancūzija bei valdžios institucijomis ir vykdant mokslinius tyrimus elektrifikuotų kelių srityje.
Anot L. Doraitės-Gudavičienės, toks įkrovimas leidžia nuvažiuoti didesnius atstumus su viena įkrova ir sutrumpinti įkrovimo laiką, tačiau sprendimas turi ir svarių trūkumų.
„Elektrifikuotų kelių įdiegimas reikalauja itin didelių finansinių investicijų, tad toks sprendimas ekonomiškai efektyvus yra tik plačiai naudojamuose keliuose. Be to, pati technologija yra sudėtinga, priežiūra brangi, tokių kelių infrastruktūra susiduria su iššūkiais derinant ją su kitomis transporto sistemomis ”, – pasakoja ekspertė.
Požeminiai įkrovimo sprendimai
Kitas įdomus sprendimas, formuojantis inovacijų kryptį, yra požeminės įkrovimo sistemos. Ši technologija yra orientuota į urbanistinius regionus ar logistikos centrus, kuriuose nemenku iššūkiu tampa vietos trūkumas.
Prancūzijoje veikianti energetikos įmonė „Proviridis“, bendradarbiaudama su Suomijos įkrovimo sprendimų gamintoju „Kempower“, šiais metais pristatė inovatyvią požeminę sunkvežimių įkrovimo sistemą. Naujoji technologija padeda išsaugoti iki 20 proc. erdvės logistikos centruose ir sunkvežimių įkrovimo vietose.
Diegiama naujovė ne tik taupo erdvę, bet ir leidžia dinamiškai paskirstyti energiją iki 8 įkrovimo prieigų, todėl puikiai tinka įvairioms infrastruktūros išdėstymo schemoms. Ši įkrovimo sistemai energija tiekiama iš šalimais esančios 600 kW galios spintos.
L. Doraitės-Gudavičienės teigimu, požeminės elektromobilių įkrovimo sistemos, nors ir itin naudingos erdvės taupymo ir estetikos požiūriu, gali kelti tam tikrų saugumo iššūkių.
„Po žeme esanti įkrovimo infrastruktūra neišvengiamai yra susijusi su didesne gaisro rizika. Be to, didesnis drėgmės kiekis požeminėse patalpose gali neigiamai paveikti elektronikos komponentų patvarumą bei ilgaamžiškumą“, – pabrėžia ekspertė.
Indukcinis įkrovimas
Dar vienas inovatyvus elektromobilių įkrovimo būdas – belaidis įkrovimas, kuri leidžia elektromobilius įkrauti tiesiog pastatant juos virš specialios indukcinės plokštės, per kurią energija į bateriją perduodama elektromagnetinių bangų pagalba. Vokietijoje, Braunšveigo mieste jau naudojama ši technologija. Autobusų depe veikiantis sprendimas leidžia įkrauti autobusus belaidžiu būdu 200 kW galia vairuotojų poilsio pertraukų metu..
„Pagrindiniai belaidžio įkrovimo privalumai – patogumas ir galimybė technologiją integruoti į kasdienes erdves – nuo kelių, stovėjimo aikštelių iki gyvenamųjų namų kiemų. Be to, keli trumpi įkrovimo ciklai dienos metu prailgina baterijos veikimo laiką ir padidina nuvažiuojamą atstumą. Tiesa, ši technologija vis dar nėra standartizuota, nes skirtingoms elektrinėmis transporto priemonėms reikalingos skirtingos dydžio plokštės ir indukcinių ričių išdėstymas, tam kad energijos perdavimas būtų maksimaliai efektyvus“, – teigia L. Doraitė-Gudavičienė.
Kol technologinės inovacijos, kaip elektrifikuoti keliai ar belaidžiai įkrovimai vis dar bandymų fazėje ir nėra pritaikyti masiniams projektams, didžiausias dėmesys skiriamas tradicinės įkrovimo infrastruktūros plėtrai.
Kaip pastebi L. Doraitė-Gudavičienė, Lietuva artimiausiu metu daugiausia dėmesio skirs greitojo įkrovimo tinklo plėtrai: „Šiandien šalyje prioritetą teikiame sprendimams, kuriuos galima greitai ir efektyviai įgyvendinti jau dabar.“
Įkrovimo sprendimai viešajame transporte
Viešasis transportas puikiai iliustruoja įkrovimo technologijų pritaikymą praktikoje. „Kautros” generalinis direktorius Linas Skardžiukas sako, jog Lietuvoje toliau vystoma elektrinių autobusų įkrovimo infrastruktūra.
„Šiuo metu eksploatuojami elektriniai autobusai įkraunami naudojant daugiau nei 30 įkrovimo stotelių. Tai apima tiek lėtojo, tiek greitojo įkrovimo stoteles, kurios leidžia lanksčiai planuoti transporto darbą ir užtikrinti nenutrūkstamą viešojo transporto paslaugų teikimą. Ateityje siekiame plėsti įkrovimo infrastruktūrą ir pritaikyti kitų Europos šalių gerąsias praktikas, kad galėtume dar efektyviau prisitaikyti prie keleivių srautų ir darbo grafikų”, – teigia jis.
Pašnekovui antrina ir JUDU Judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius. Pasak jo, 2030 metais daugiau nei pusė sostinės viešojo transporto bus varoma elektra arba alternatyviu kuru. O šiuo metu elektriniai ir hibridiniai autobusai jau sudaro apie 20 proc. viso Vilniaus miesto viešojo transporto parko.
Įdomu, jog Lietuvoje jau yra ir tokių miestų, kuriuose viešasis transportas pilnai elektrifikuotas. Druskininkų savivaldybės administracijos Turto ir žemės valdymo skyriaus vedėjas Algirdas Kazanavičius teigia, jog Druskininkų kurortas – pirmasis miestas Lietuvoje, kuriame visas viešasis transportas yra varomas elektra.
„Kurorto gatvėmis ir priemiestyje kursuoja 17 elektrinių autobusų, kurie užtikrina tylą ir švarą, prisideda prie klimato kaitos mažinimo ir skatina tvaresnius tiek vietos gyventojų, tiek turistų keliavimo įpročius“, – pasakoja jis.
Druskininkų pavyzdžiu seka ir kiti, žalios ateities link žengiantys Lietuvos miestai. Anot Tauragės savivaldybės Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus specialisto Sauliaus Gerdausko, Tauragės autobusų parkas šiuo metu eksploatuoja 16 elektrinių autobusų, jame įrengta tiek pat įkrovimo stotelių.
Iki metų pabaigos jau buvo užregistruota daugiau nei 2,5 tūkst. gręžinių. Dėl objektyvių priežasčių didžiuosiuose miestuose ir rajonuose skaičiai didžiausi, bet procesas aktyviai vyksta ir kitose Lietuvos teritorijose. (Išsamią ataskaitą rasite čia.)
Hidrogeologijos ir ekogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė pabrėžia, kad pagal laikinąją gręžinių įteisinimo tvarką gręžinių savininkams itin paprasta užregistruoti nelegaliai naudojamą gręžinį, nenustatomos jokios papildomos pareigos ir negresia jokios sankcijos. Dėl visų šių priežasčių gręžinį verta registruoti dabar.
„Atkreipiame dėmesį, kad jei dėl Geologijos tarnybai tenkančio didelio darbų krūvio jūsų gręžinys nebus įregistruotas iki balandžio pabaigos, bet iki įstatyme nurodytos datos pateiksite prašymą ir visus reikiamus dokumentus, gręžinys bus įregistruotas vėliau. O sankcijos už neregistruotą gręžinį taip pat nebus taikomos“, – priduria R. Radienė.
Kaip įteisinti individualaus apsirūpinimo gręžinį?
1. Pirmiausia reikia kreiptis į savivaldybę dėl pritarimo naudoti gręžinį (paraiškos formą rasite čia) ir gauti savivaldybės administracijos pritarimą. Savivaldybių kontaktus rasite paspaudę nuorodą.
2. Gavus pritarimą, reikia sumokėti vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką (mokama į VMI sąskaitą pasirenkant tos savivaldybės kodą, kurios savivaldybės teritorijoje planuojama įteisinti gręžinį). Jei per parą sunaudojama iki 10 kub. m, įmoka – 15 eurų.
3. Duomenis, registruodami gręžinį, LGT galite pateikti patys arba kreiptis į leidimą tirti žemės gelmes turinčią įmonę.
4. Gręžinio savininkas pats gali pateikti duomenis per LGT el. paslaugas (spauskite čia). Kad būtų aiškiau, pateikdami gręžinio duomenis per elektronines paslaugas, galite naudotis vaizdo instrukcija (spauskite čia).
5. Taip pat dokumentus galima siųsti el. paštu info@lgt.lt, per nacionalinę elektroninių siuntų el. pristatymo informacinę sistemą arba atvykus į LGT (užsiregistruokite iš anksto internetu arba telefonu).
Tokiu atveju papildomai reikia pateikti:
- pasirašytą prašymą (prašymo formą rasite čia),
- užpildytą neregistruoto gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio duomenų deklaraciją (deklaracijos formą rasite čia).
6. Nepriklausomai nuo to, kokiu būdu teiksite duomenis, kartu reikės pateikti:
- paraiškos dėl pritarimo naudoti gręžinį kopiją,
- savivaldybės administracijos pritarimo naudoti gręžinį (adoc, pdf ar jpg formatu),
- žemės sklypo planą su pažymėta gręžinio vieta ir VAZ (vandenvietės apsaugos zona) 1-ąja juosta,
- dokumentą, patvirtinantį, kad buvo sumokėta vienkartinė gręžinio įteisinimo įmoka.
7. Kai gręžinys bus įregistruotas, gausite pranešimą ir gręžinio pasą (adoc ir pdf metaduomenų kortelę). Atsispausdinti įregistruoto gręžinio pasą taip pat galėsite patys.
Kokius duomenis ir dokumentus LGT turi pateikti gyventojas, norintis įteisinti gręžinį, nurodyta ir Žemės gelmių registre neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo tvarkos apraše.
Mums svarbi jūsų nuomonė, todėl kviečiame įvertinti aptarnavimo kokybę. Vertinimo anketą rasite čia.
Kilus klausimų, kreipkitės į LGT el. paštu info@lgt.lt arba tel. +370 670 73333 (darbo dienomis 8–12 val.).
Saulės elektrinių projektams įgyvendinti numatoma paskirstyti 41,1 mln. eurų. Paramos kvietimų priemones administruoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA).
Finansuojama veikla - saulės elektrinių iki 500 kW įrengimas (neapima jau pastatytos saulės elektrinės galios didinimo). Pagal vieną kvietimą teikti paraiškas vienas pareiškėjas gali teikti tik vieną paraišką. Pareiškėjas paraiškoje gali nurodyti kelis nekilnojamojo turto objektus, kuriuose siekia įsirengti saulės elektrines, jei bendra planuojamų įrengti saulės elektrinių įrengtoji galia ne didesnė nei 500 kW.
Projektas įgyvendinamas pareiškėjo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais ne mažiau kaip 5 metus po projekto finansavimo pabaigos valdomame nekilnojamajame turte. Nuosavybės teisė ar kiti teisėto valdymo pagrindai privalo būti registruoti Nekilnojamojo turto registre.
Finansuojami gamintojų ir gaminančių vartotojų projektai.
Kvietime Nr. 03-005-J-0001-J06, kuriame finansuojamoji dalis 35 proc. nuo fiksuotojo vieneto įkainio, gali dalyvauti:
1. Privatieji juridiniai asmenys: labai mažos, mažos, vidutinės įmonės, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme ir didelės įmonės, registruotos ne trumpiau nei 1 metus iki paraiškos pateikimo;
2. Ūkininkai, kurių ūkiai iki paraiškos pateikimo ne trumpiau nei 1 metus įregistruoti Ūkininkų ūkių registre.
Kvietime Nr. 03-005-J-0001-J07, kuriame finansuojamoji dalis 45 proc. nuo fiksuotojo vieneto įkainio, gali dalyvauti:
1. AIEB, PEB;
2. Pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, siekiantys įgyti AIEB ar PEB statusą, kurių steigimo dokumentuose nustatytas tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose ji vykdo veiklą, ir jos pagrindinis tikslas nėra pelno siekimas.
Fiksuotasis vieneto įkainis – 1073,42 Eur už 1 kW įrengtos saulės elektrinės, be PVM. Teikdamas paraišką pareiškėjas turi nurodyti, kokios galios saulės elektrinę planuoja įsirengti ir skiriama finansavimo suma paraiškos formoje bus paskaičiuota automatiškai.
Paraiškos teikiamos el. būdu užpildant www.ena.lt patalpintą elektroninę paraiškos formą, pildymo formos nuoroda https://lea.submittable.com/submit.
Paraiškos bus atrenkamos tęstinės atrankos būdu, t. y. pareiškėjai galės teikti paraiškas nuolat, kol bus pateikta paraiškų visai kvietime numatytai paskirstyti sumai arba pasibaigs nustatytas paraiškų pateikimo terminas. Paraiškos vertinamos ir atrenkamos eilės tvarka, pagal jų registracijos datą.
Galima prašyti avansinio mokėjimo iki 30 procentų nuo paramos sumos – patvirtinus paraišką, kai pareiškėjas gaus finansavimo skyrimo raštą, jis info@ena.lt gali pateikti prašymą skirti avansą, su avanso draudimo dokumentu, sudaryta sutartimi su rangovu, paslaugų arba prekių tiekėju dėl įrangos įsigijimo/montavimo, kurioje numatyta avansinio mokėjimo galimybė.
Projektas turi būti įgyvendintas iki 2026 m. sausio 31 d.
Daugiau informacijos apie kvietimų sąlygas, paraiškų teikimo ir vertinimo procesą rasite čia.
Informacijos apie kvietimus suvestinė pateikiama čia, mokymų medžiagą rasite čia, o atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus – čia.
Konsultacijos teikiamos telefonu +370 5 230 3312 darbo dienomis 8.00–12.00 val. arba el. paštu saules.elektrines@ena.lt.
Planuojančius kurti bendrijas kviečiame susipažinti su LEA svetainėje pateiktomis rekomendacijomis dėl atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos sąlygų.
LEA svetainėje patalpintame Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros galimybių žemėlapyje pateikiama reikalinga informacija apie galimybes vystyti projektus bet kurioje Lietuvos teritorijoje. Žemėlapis yra informacinio pobūdžio. Jame pateikiami sluoksniai su informacija apie saugomas teritorijas, kultūros paveldo teritorijas ir objektus, vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio arealus ir panoramų apžvalgos taškus, kur gali būti ribota arba draudžiama AEI elektrinių statyba. Žemėlapyje taip pat pateikiama informacija apie elektros perdavimo ir skirstymo tinklą – laisvus linijų pralaidumus ir galias transformatorių pastotėse.