Teisės aktai numato, kad pakuočių atliekos, kurios savo pobūdžiu ir sudėtimi panašios į namų ūkių pakuočių atliekas, iš juridinių asmenų surenkamos tokia pačia tvarka ir tokiu pačiu grafiku, kaip ir iš fizinių asmenų.  

Tuo atveju, kai juridinių asmenų ūkinėje veikloje susidarančias pakuočių atliekas reikia išvežti dažniau, juridiniai asmenys  turi sudaryti atskiras sutartis su atliekų vežėjais ir individuliai aptarti popieriaus, plastiko, metalo ir stiklo atliekų konteinerių ištuštinimo dažnumą bei atsiskaitymo už šių atliekų vežimą sąlygas.

Juridiniai asmenys sutartis su atliekų vežėjais dėl jų ūkinėje veikloje susidarančių pakuočių atliekų vežimo ir tvarkymo privalo sudaryti iki šių metų liepos 1 d.

Dėl pakuočių atliekų tvarkymo paslaugų sutarčių sudarymo,  galima kreiptis:

UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“ el. p. [email protected], tel. nr.  +370 616 97504;

UAB „Ecoservice“ el. p. [email protected], tel. Nr. +370 613 93558;

UAB „Ekonovus“ el. p. [email protected] , tel. Nr. +370 655 90503.

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras birželio mėnesį organizuoja papildomą šiuo metu įmonių naudojamų plastiko ir popieriaus atliekų konteinerių tuštinimą. Persipildę įmonių plastiko atliekų konteineriai tuštinami birželio 10, 17 ir 24 dienomis, persipildę popieriaus atliekų konteineriai tuštinami birželio 11, 18 ir 25 dienomis.

Dėl persipildžiusių konteinerių papildomo ištuštinimo įmonės gali kreiptis į Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro Paslaugų organizavimo ir kontrolės padalinį tel. +370 612 67394, +370 659 93703.

Po liepos 1 d. papildomi įmonių konteinerių tuštinimai nebus vykdomi.  

Primename, kad iš įmonių, sudariusių sutartis su Alytaus regiono atliekų tvarkymo centru, popieriaus, plastiko, metalo ir stiklo pakuočių atliekos nemokamai priimamos visuose ARATC rūšiavimo centruose (didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse). Rūšiavimo centruose nemokamai priimamos tik išrūšiuotos atliekos, kurias įmonės turi atvežti pačios. Norint pristatyti daugiau kaip 300 kg atliekų iš karto, rūšiavimo centrą apie tai būtina informuoti iš anksto.

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras

Pabandykite įveikti sudėtingiausius egzamino klausimus

Kaip ir kasmet egzamino klausimai buvo parengti trims skirtingoms amžiaus grupėms: 1-4 klasių moksleiviams, 5–10 klasių moksleiviams bei 11 klasių moksleiviams ir vyresniems dalyviams. Nors klausimams atsakyti buvo skirtos 45 minutės, daugybei dalyvių pakako ir mažiau laiko.

Net jei šių metų „Atliekų kultūros“ egzamine dalyvauti nespėjote, pasitikrinti savo žinias ir išbandyti jėgas galite adresu egzaminas.atliekukultura.lt/archyvas/ –  čia rasite visus egzamino klausimus.

Pačius sudėtingiausius, tapusius rimčiausiu iššūkiu skirtingų grupių dalyviams, pateikiame žemiau – ar pavyks į juos atsakyti teisingai?

Ko neturėtume mesti į maisto atliekų konteinerius?

• arbatos tirščių bei pakelių;
• riebalais ir kitais maisto produktais sutepto popieriaus ir popierinių rankšluosčių;
• maisto, supakuoto į stiklines ar metalines pakuotes;
• visi atsakymai neteisingi.

TEISINGAS ATSAKYMAS:

Šis klausimas buvo skirtas 1–4 klasių moksleiviams.

Į maisto atliekų konteinerius turėtume mesti: naudojimui netinkamus vaisius ir jų likučius; bulvių, morkų ir kitų daržovių lupenas; arbatos tirščius bei pakelius; kavos tirščius ir jų popierinius filtrus; riebalais ir kitais maisto produktais suteptą popierių ir popierinius rankšluosčius. Be to, tik į maisto konteinerį turėtume išmesti mėsos, žuvies, pieno bei kitų maisto produktų likučius. Tačiau į jį negalima mesti maisto, supakuoto į stiklines, plastikines ar metalines pakuotes. Pavyzdžiui, sugedusius marinuotus agurkus, uogienes ar konservus iš pakuočių teks iškratyti į maisto konteinerį, o stiklainį ir skardines mesti į atitinkamus pakuočių konteinerius. Taigi, teisingas atsakymas –  į maisto atliekų konteinerius nevalia mesti maisto, supakuoto į stiklines ar metalines pakuotes.

Į maisto atliekų konteinerį, kartu su maisto atliekomis galima mesti:

• popierinius virtuvinius rankšluosčius;
• žolę ir lapus;
• vienkartinius popierinius indus;
• visi atsakymai teisingi.

TEISINGAS ATSAKYMAS:

Šis klausimas buvo skirtas 5–10 klasių moksleiviams.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus Atliekų pagrindų direktyvai, biologinės kilmės atliekos turi būti surenkamos atskirai arba sukompostuotos namų ūkiuose. Į maisto atliekų konteinerius galima mesti visas atliekas, kurios susidaro maisto gamybos metu, taip pat vartojimui netinkamus maisto likučius, popierinius panaudotus rankšluosčius. Kartu į maisto konteinerius galima mesti ir kambarinius augalus, sodo ir daržo atliekas, vienkartinius popierinius indus. Taigi visas atsakymuose paminėtas atliekas galima mesti į maisto atliekų konteinerį.

Kokia institucija yra atsakinga už valstybės ir savivaldybių institucijų veiklos atliekų tvarkymo srityje koordinavimą?

• Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos;
• Lietuvos Respublikos Seimas;
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija;
• nei vienas atsakymas nėra teisingas.

TEISINGAS ATSAKYMAS:

Šis klausimas buvo skirtas 11 klasių moksleiviams ir vyresniems dalyviams.

Visos išvardintos institucijos turi apibrėžtą kompetenciją atliekų tvarkymo srityje – Seimas priima šią sritį reguliuojančius įstatymus, Sveikatos apsaugos ministerija koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus diegiant medicininių atliekų tvarkymo pajėgumus, Aplinkos apsaugos departamentas kontroliuoja nustatytų reikalavimų vykdymą tvarkant atliekas. Kompetenciją koordinuoti valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą atliekų tvarkymo srityje Atliekų tvarkymo įstatymas priskiria Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai. Taigi teisingas – paskutinis atsakymas.

Keliaudami gamtoje Lietuvos gyventojai aktyviai naudojasi interaktyviuoju žemėlapiu „Tvarkau Lietuvą“ pranešdami apie pastebėtus nelegalius sąvartynus, todėl ir toliau plečiamas jo funkcionalumas, – atsirado nauja, šiais metais ypač aktuali pranešimų kategorija – kenkėjų apniktos ar nuvirtusios eglės.

Žemėlapyje sudaryta galimybė žymėti tikėtinas žievėgraužio tipografo veisimosi vietas.  Gyventojų perduotą informaciją tirs kelios atsakingos institucijos, duomenys bus sutikrinami su Valstybinės miškų tarnybos turima informacija, ir jei „Tvarkau Lietuvą“ pasieks iki šiol nežinomi atvejai, bus informuojami miškų savininkai, kad kuo operatyviau būtų likviduojami kenkėjų židiniai.
Aplinkos apsaugos departamentas bendradarbiaudamas su Valstybinių miškų urėdija ir Valstybine miškų tarnyba bei mokslininkais kviečia visuomenę suvienyti jėgas siekiant aptikti kenkėjų pažeidimus ir pašalinti juos kuo greičiau.
Pranešimas pagal kategoriją
Gyventojai norėdami pranešti apie pažeidimą, turės pasirinkti norimą kategoriją („atliekos“, „sugadinta miško paklotė ir keliai“ arba „kenkėjų apniktos ar nuvirtusios eglės“). Tuomet telefonu – nufotografuoti pažeistus medžius, pažymėti vietą žemėlapyje, aprašyti situaciją ir pridėti nuotraukas.
Departamento pareigūnai nuo „Tvarkau Lietuvą“ paskelbimo rugsėjo pradžioje sulaukė 1081 pranešimų, iš jų: 425 išspręsti, tiriami 304 pranešimai, 180 pranešimų laukia tyrimo, o 172 nepasitvirtino.
Aplinkosaugininkai dėkoja gyventojams už sąmoningumą. Apie pastebėtus aplinkosaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.
Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu [email protected].

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos

Komunikacijos ir aplinkai saugaus elgesio skatinimo departamento

Komunikacijos skyrius

https://aad.lrv.lt/

• Elektros ir elektroninės įrangos atliekos;
• Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos;
• Vidaus degimo variklių oro filtrų atliekos.

Sumokant atliekų turėtojui bus surenkamos:

• Automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekos (yra išimčių);
• Automobilinių ir pramoninių akumuliatorių atliekos.

Taip pat gaminių atliekų surinkimo akcijos metu, iš transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdančių asmenų, palankiomis sąlygomis (sumokant atliekų tvarkytojui) bus galima priduoti alyvų atliekas bei vidaus degimo variklių tepalo ir kuro filtrų atliekas.

        Šiuo metu taip pat vyksta įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms skirtas projektas „Mes rūšiuojam“, prie kurio dar galite prisijungti, rūšiuoti atliekas, rinkti taškus ir keisti juos į įvairiausius prizus, keliones, ekskursijas! Informaciją  apie projektą „Mes rūšiuojam“, prizus, dalyvių registraciją rasite  www.mesrusiuojam.lt.

Jeigu Jūsų įmonė, įstaiga ar organizacija bei Jūsų įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojai arba gyventojai turi aukščiau išvardintų atliekų prašome iki 2024 m. gegužės 19 d. registruotis  e-paštu [email protected]  arba telefonu +370 5 206 09 01.

                     Norintys priduoti savo nebenaudojamą automobilį ir gauti eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą siūlome užpildyti formą http://autotvarkymas.lt/entp-turetojams/ arba rašyti e-paštu [email protected].

                     Norintys pateikti informaciją apie kiemuose be priežiūros paliktus nebenaudojamus automobilius ar nelegalius transporto priemonių ardytojus,  galite užpildyti formą http://autotvarkymas.lt/pranesimas-del-neeksploatuojamu-transporto-priemoniu/ arba e-paštu [email protected].

                      Elektros ir elektroninėje įrangoje bei baterijose ir akumuliatoriuose esantys metalai, rūgštys ir kitos kenksmingos medžiagos kelia didelę grėsmę žmogaus sveikatai ir gamtai. Šių atliekų negalima maišyti su kitomis buitinėmis atliekomis. Jas reikia rūšiuoti, rinkti atskirai ir atiduoti atliekų tvarkytojui. Alyvų, oro, kuro, tepalo filtrų, amortizatorių atliekose esančios medžiagos taip pat kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Patekusios į vandenį, gruntą, atmosferą, jos užteršia pavojingomis, kenksmingomis ir toksiškomis medžiagomis. Kiekvienas alyvų, oro, kuro, tepalo filtrų, amortizatorių turėtojas rūšiuodamas atliekas ir jas atiduodamas atliekų tvarkytojams perdirbti ir pakartotinai panaudoti padeda saugoti aplinką ir tausoti gamtos išteklius. Naudojimui netinkamas, nevažiuojantis automobilis yra taršos šaltinis: iš jo į dirvožemį gali ištekėti aplinkai žalą darantys skysčiai (kuro, alyvos likučiai, įvairios rūgštys), išdaužyti automobilio stiklai ne tik teršia aplinką, bet ir gali sužeisti greta žaidžiančius vaikus. Plastikas, guma, alyva, padangos ar kitos automobilyje esančios medžiagos, pakliuvusios į aplinką, ilgai nesuyra, o netinkamai deginamos dar ir užteršia orą. Daugiau informacijos apie atliekų tvarkymą, atliekų rūšiavimą, atliekų surinkimo vietas, netinkamo atliekų tvarkymo žalą aplinkai bei žmonių sveikatai – www.gia.lt, www.eei.lt.