Pirminė teisinė pagalba – tai teisinė informacija, teisinės konsultacijos bei dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms rengimas, pagalba, kaip spręsti ne teismo tvarka ir taikos sutarties parengimas.

Pirminė teisinė pagalba suteikiama iš karto, kai asmuo kreipiasi į Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių. Jeigu nėra galimybės iš karto suteikti pirminę teisinę pagalbą, pareiškėjui pranešama apie priėmimo laiką, kuris paskiriamas ne vėlesnis kaip 5 darbo dienos nuo kreipimosi dienos.

Antrinė teisinė pagalba – tai procesinių dokumentų rengimas, advokato gynyba arba atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas, atleidimas nuo advokato, proceso ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, neteisminės, teisminės ir privalomosios mediacijos paslaugos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikiamos administracinės paslaugos: antrinė teisinė pagalba privalomoji mediacija.

Daugiau informacijos – www.druskininkusavivaldybe.lt skiltyje „Valstybės garantuojama teisinė pagalba“ arba Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos interneto tinklalapyje https://vgtpt.lrv.lt/

Šunis vertins tarptautiniai teisėjai iš Japonijos, Urugvajaus, Pietų Afrikos, Kroatijos, Slovėnijos, Kipro bei kitų šalių.

Tačiau nereikėtų galvoti, kad šunų parodos tėra gražiausių šunų rinkimai. Organizuodama tokius renginius kinologų bendruomenė siekia supažindinti visuomenę su šunų veislių įvairove, standartais, priežiūra. Šunų parodos yra puiki vieta organizuoti švietimo veiklas, ugdyti būsimuosius bei esamus šunų šeimininkus, skatinti atsakingą augintinio pasirinkimą. Be abejo, šunų paroda yra ir efektingas šou, varžybos, galimybė išrinkti ir pagerbti pačius geriausius.

Kokie šunys ir kada pasirodys, likus savaitei iki parodos bus galima sužinoti LKD tinklapyje www.kinologija.lt. Į parodą atvykę žiūrovai pamatys ne tik gražiausių šunų rinkimus. Visada įdomu stebėti, kaip išrenkamas gražiausias kiekvienos šunų veislės atstovas. Išrinkus kiekvienos veislės nugalėtoją, šis vėliau dalyvauja savo grupės konkurse ir turi šansą patekti į dešimties FCI grupių nugalėtojų konkursą. Besibaigiant parodai, toks šuo varžosi dėl tos dienos parodos nugalėtojo titulo. Taip pat yra renkamas tą dieną geriausiai pasirodęs Lietuvos kinologų šuo. Įdomu stebėti ir jaunųjų vedlių, šunų porų, veislynų, veteranų ir kitus konkursus.

Norintieji daugiau sužinoti apie šunų veisles, priežiūrą ir auklėjimą, parodoje gali užsukti į žaliąją Mokymo centro palapinę pasikonsultuoti šunų pasirinkimo (parodoje šuniukai neparduodami!), priežiūros ar gerovės klausimais.

Kaip įprasta, čia veiks kūrybinės dirbtuvės vaikams ir šeimoms. Vaikai galės kurti, pramogauti, laimėti prizų ir, svarbiausia, labiau pažinti šunis.

Visas tris dienas veiks zoologijos prekių mugė, kur bus galima savo augintiniui ne tik įsigyti reikmenų, ėdalo ar gardumynų, bet ir konsultuotis šunų priežiūros, mitybos klausimais.

Šunų parodose Druskininkuose dalyvaus tik iš anksto registruoti ir į katalogą įtraukti šunys, bet žiūrovai gali ateiti su savo augintiniais. Prašome nepamiršti šuns sveikatos pažymėjimo, jūsų šuo (kaip ir visi šunys) turi būti paženklintas elektronine mikroschema. Ir, kaip visi parodoje susitinkantys šuniukai, turi būti draugiškas šunims bei žmonėms. Įėjimas į parodas Druskininkuose nemokamas.

Susitikime šunų mylėtojų šventėje, juo labiau, kad tai puiki galimybė pasidžiaugti vasara.

Lietuvos kinologų draugija

Ką reikia žinoti paspirtukininkams ar dviratininkams:

• Draudžiama kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis.
• Ir dar viena dažnai daroma klaida. Nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose, kur šalia pažymėtas dviračių takas, ten automobilio vairuotojas pėsčiąjį privalo praleisti, tačiau dviratininkas turi praleisti vairuotoją. Jei šis nuliptų nuo dviračio, vairuotojas jau privalėtų jį praleisti. Taigi, važiuojantis dviračiu ar paspirtuku praleidžia automobilį, jei nulipa ir vedasi transporto priemonę – jį praleidžia automobilio vairuotojas. KET. VIII. Reikalavimai dviračių vairuotojams. p. 60.

Ką reikia žinoti vairuotojams?

• Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.
• Reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui.
• Važiuodamas kryptimi, kurią rodo rodyklė, įjungta papildomoje sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti kelią pėsčiajam.
• Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.
• Vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, jeigu už jos yra grūstis, dėl kurios reikėtų sustoti, o sustojusi transporto priemonė trukdytų pėstiesiems.
• Vairuotojas privalo sustoti ir praleisti važiuojamąją dalį kertančią organizuotą vaikų grupę, jeigu ją lydintis asmuo signalizuoja reguliuotojo lazdele, skrituliu su raudonu atšvaitu ar ryškiaspalve vėliavėle.
• Visur (net ir ne pėsčiųjų perėjoje) vairuotojas privalo praleisti neregį pėsčiąjį, signalizuojantį balta lazdele, arba neįgalųjį, važiuojantį per kelią neįgaliųjų vežimėliu.

Ką reikia žinoti pėstiesiems?

• Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems galima tik po to, kai jie įvertina artėjančios transporto priemonės greitį ir įsitikina, kad automobilis spės sustoti. Perėja nesuteikia visiškos pirmenybės – pėstysis pats turi įvertinti ar vairuotojas jį pastebi, ar spės sustoti, ypač jei yra slidu.
• Jei yra įrengti šviesoforai su pėsčiojo simboliu, reikia vadovautis jų signalais. Jei nėra – vadovautis bendraisiais šviesoforais.
• Įžengti į kelią galima tik įsitikinus, kad visos transporto priemonės jus praleidžia.
• Draudžiama stoviniuoti ant kelio. Jei nespėjote pereiti gatvės, reikia sustoti saugumo salelėje ar ant esamos/įsivaizduojamos skiriamosios linijos.
• Pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja, turi vengti bet kokių veiksmų (naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir panašiai), kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu.

                      Tikimės, kad šie keli patarimas bus vertingi ir jais vadovaudamiesi išvengsime skaidžių nelaimių misto gatvėse.

Tačiau, kartu su atsiradusiomis naujomis galimybėmis, atsirado ir nauji pavojai bei iššūkiai. Mat, žmogus nevaržomai ir laisvai gali reikšti savo nuomonę ar dalintis informacija. Madinga tapo ir palikti savo komentarą po sudominusiu straipsniu ar įrašu. Ten kur yra laisvė reikšti savo nuomonę, atsirado rizika pažeisti bendrosios etikos bei moralės nuostatas. Dar blogiau, kai viešinama tikrovės neatitinkanti ir kitą, asmenį galinti įžeisti informacija, už tai gali būti taikoma tiek baudžiamoji (BK 154 str. „Šmeižimas“), teik ir civilinės atsakomybė (CK 2.24 str. „Asmens garbės ir orumo gynimas “). Šmeižtas, tai visuomenės informavimo priemonėse paskleidimas  tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, kuri gali paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Asmens šmeižimas, tai duomenų skleidimas neva šis padarė tyčinį nusikaltimą. Asmens ir orumo įžeidimas, tai tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimas, žeminančių žmogaus garbę ir orumą.

Žmogus, manantis, jog buvo apšmeižtas ar įžeistas, gali pats apsispręsti, kokiomis priemonėmis jis gins savo teises. Dėl to galima kreiptis tiek į ikiteisminio tyrimo įstaigą, tiek ir į teismą.

Kita teisės pažeidimų rūšis elektroninėje erdvėje, tai patyčios. Žinoma, pašiepti ar skaudžiai pajuokauti elektroninėje erdvėje yra paprasčiau, ir drąsiau, mat, šalia nieko nėra ir į akis tam žmogui iš kurio tyčiojamasi žiūrėti nereikia. Patyčios, šmeižtas, tai žmogaus garbę ir orumą žeminantys veiksniai už kuriuos galima sulaukti atsakomybės. Dažnai tokie reiškiniai vyksta uždarose socialinių tinklų grupėse, kurių nariai yra nepilnamečiai, todėl tėvams pastebėjus, jog tokiose grupėse yra šmeižto ar žmogaus garbę ir orumą žeminantys veiksmai gali kreiptis į teisėsaugos institucijas. Visur ir visada elkimės taip, kaip norėtumėme, kad ir su mumis taip būtų elgiamasi.

Druskininkų policijos komisariato informacija