Druskonio ežero pakrantėje, Vilniaus alėjoje ir Gydyklų parke augančiais medžiais pradėjo rūpintis profesionalių arboristų komanda – druskininkiečiai ir kurorto svečiai jau pastebėjo Druskonio pakrantėje besidarbuojančius specialistus.
Įvertinę medžių būklę, specialistai taiko medžių išsaugojimo priemones kaip lajos sutvarkymas, šaknyno stiprinimas užpilant jį mulčiu ir kt.
Pasak Druskininkų savivaldybės mero R. Malinausko, tikimasi, kad taikant šias priemones medžių būklė pagerės, jie taps atsparesni ligoms ir puviniams.
„Džiaugiuosi, kad ir mūsų, ir profesionalių arboristų požiūris į medžius sutampa – kirtimas yra kraštutinė priemonė, o Druskininkuose stengiamasi išsaugoti kiekvieną medį. Medžių tvarkymo darbai iš Druskonio pakrantės kelsis į Vilniaus alėją ir Gydyklų parką ir tęsis iki rudens. Noriu priminti, kad kai tenka seną, išpuvusį, smarkiai pažeistą medį pašalinti dėl žmonių saugumo, jį visada pakeičiame naujais, paaugintais želdiniais“, – sakė R. Malinauskas.
Darbus atliekančios bendrovės Arbovita ir Ko vadovas Renaldo Žilinsko teigimu, medžių lajos bus tvirtinamos specialiais, į medį neįaugančiais lynais.
„Lynai turi savo funkcijas: viršutinėje dalyje medis lyno nejaučia, laisvai juda, bet jei įvyksta perkrova – lynas suveikia ir neleidžia medžio daliai atlūžti. Apačioje esantis lynas neleidžia medžiui judėti, kad kamiene neatsirastų įplyšimas. Jei medžio šaka atlūžta, ji pakimba ant lynų, bet nekrenta ant žemės. Lynų surišimas bus kombinuojams su lajos redukcija“, – sakė R. Žilinskas.
Druskininkiečiai jau pastebėjo aplink didžiuosius medžius išpiltą mulčią. Pasak R. Žilinsko, mulčias yra reikalingas šaknynų priežiūrai.
„Tiek laja, tiek šaknynas glaudžiai tarpusavyje susiję. Esame pastebėję, kad žolės pjovimas po medžiais smarkiai pažeidžia jų šaknis ir suplūkia polajį. O medžio gyvybės esmė yra aktyvioji šaknų zona – tai tos mažos plonos šaknys, jos būna – 10-15cm. gylyje. Taigi, orinio kastuvo pagalba supurenome šaknyno zoną, padarėme šaknims priėjimą prie deguonies, sulaistėme jas biostimuliatoriais ir užklojome mulčiu, kuris atlieka net keletą funkcijų: sulaiko drėgmę ir medžiui lengviau išgyventi karštuosius periodus, paskirsto spaudimą ant šaknų, jei ant jų yra vaikštoma, maitina ir sudaro natūralią terpę, kurią medis turėtų miške. Dėl mulčio medžio būklė iš karto pagerėja: sodresnė spalva, nauji ūgliai, jis atsparus ligoms ir puvinio plitimui. Žinoma, mulčio sluoksnis mažėja, plonėja, jį reikia kaskart papildyti, o taip pat – ir palaistyti. Šalia medžio auganti žolė, kai kurių tyrimų duomenimis, paima iki 70 proc. vandens. Mieste nėra natūralių trąšų, o kas nukrenta – tas atitenka aplinkai, tad mulčias medžiams yra itin reikalingas“, - sakė R. Žilinskas.