Druskininkų darželiuose ir mokyklose šiandien mokosi ne vienas vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą. Jie lanko tas pačias klases, dalyvauja bendrose veiklose, tačiau jų pasaulio suvokimas ir bendravimo būdai dažnai skiriasi nuo mums įprastų.  Pabandėme į autizmą pažvelgti iš arčiau, per realias patirtis ir specialistų žvilgsnį. Kalbamės apie tai, kaip atpažinti pirmuosius požymius, kaip padėti vaikui ir šeimai, bei ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti, kad Druskininkų bendruomenė taptų dar atviresnė ir supratingesnė.

Interviu su Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro vaikų ir paauglių psichiatre Milda Kumžaite.

Kokie pirmieji požymiai gali rodyti autizmo spektro sutrikimą, ir ką tėvai dažniausiai pastebi pirmiausia?

Autizmas – ne liga. Tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris lemia, kad autistiško vaiko smegenys informaciją priima, ją apdoroja skirtingai nuo įprastinės raidos. Šie skirtumai lemia, kad vaikams su autizmo spektro sutrikimu kyla sunkumų socialinio bendravimo, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos srityse. Pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi iki vaikui sulaukiant 2-ių metų amžiaus. Tai atsiliekanti kalbos raida, vaikas gali nemėgdžioti garsų, nesureaguoti pašauktas vardu ir neatsisukti, nerodyti pirštu į norimus daiktus, retai žiūrėti į akis, nesidomėti bendravimu su suaugusiais ir vaikais. Sunerimti reikėtų, jei po buvusios tipiškos vaiko raidos įvyksta, vadinamas, raidos regresas- jūsų mergaitė ar berniukas pradeda tarti mažiau žodžių, nebeatsiliepia į vardą ar praranda iki tol turėtus savarankiškumo įgūdžius (toks regresas tipiškai įvyksta 1,5-2 metų amžiuje).

Vaikui paaugus tėvai gali pastebėti tokius požymius kaip išrankumas maistui (vaikas gali visiškai atsisakyti tam tikros grupės produktų, pavyzdžiui, daržovių ar vaisių), jautrumas garsams, prisilietimams, drabužių tekstūroms, kvapams, per mažas jautrumas skausmui ar temperatūros pokyčiams, specifinės ir neįprastos baimės (vabzdžių, paukščių). Vaikas gali pradėti vaikščioti ant pirštų galų, džiaugsmo metu plasnoti rankomis- pasireiškia stereotipiniai judesiai. Dėl nepakankamo sakytinės kalbos suvokimo vaikas gali kartoti jam užduoto klausimo žodžius bei kitas aplinkinių ištartas frazes.

Kokia psichologo rolė šiame kelyje – ką galite įvertinti PSPC, ir kada jau būtina kreiptis į specializuotus centrus?

Tėvams kilus nerimui dėl netipiškos vaiko raidos pirmiausia vertėtų kreiptis į šeimos gydytoją arba savo vaikų ligų gydytoją raidos patikrai. Specialistams pastebėjus sutrikimą kurioje nors iš raidos sričių, vaikas nukreipiamas konsultacijai pas vaikų neurologą, gydytoją socialinį pediatrą arba pas vaikų ir paauglių psichiatrą, kur nustatoma pirminė diagnozė. Išsamus raidos vertinimas ir autizmo spektro diagnozė iki 7 metų amžiaus nustatoma ankstyvosios reabilitacijos specialistų komandos specializuotose centruose.

Su kokiais mitais apie autizmą dažniausiai susiduriate kalbėdami su tėvais ar pedagogais?

Norėtųsi paneigti daugelio įsitikinimus, kad autizmo spektro diagnozė reiškia, kad vaikas yra negabus ar netalentingas. Ne visi autistiški vaikai turi mokymosi sutrikimų ar intelekto negalią. Netiesa ir kad autistiški vaikai nesiekia kurti draugysčių. Dažnai pasitaiko, kad tokie vaikai nori bendrauti su aplinkiniais, bet jie neturi pakankamai socialinių įgūdžių, todėl tampa sunku užmegzti draugystes ir sunku jas išlaikyti. Mitas, kad visi autistiški vaikai yra agresyvūs, nejaučia emocijų, neturi empatijos ar nenori bendrauti.

Du autistiški vaikai niekada nebus vienodi- autizmas yra spektras, kiekvienas vaikas gali patirti skirtingus iššūkius ir turėti savo unikalias stipriąsias puses. Taip pat skiriasi autizmo spektro pasireiškimas tarp mergaičių ir berniukų. Statistika rodo, kad mergaitės vis dar diagnozuojamos vėlesniame amžiuje nei berniukai, ypatingai dėl to, kad yra linkusius ,,maskuoti“ simptomus (dažniau atkartoja aplinkinių veido mimikas, palaiko priverstinį akių kontaktą).

Kaip psichologas gali padėti šeimai, sužinojus apie įtarimus ar diagnozę? Kokios emocijos dažniausiai kyla tėvams? Kokios pagalbos ir paslaugų galimybės Druskininkuose yra prieinamos vaikams, turintiems ASS, ir jų šeimoms?

Dažnai gydytojo kabinete išgirdus apie autizmo spektro diagnozę tėvams kyla baimė ir nerimas dėl vaiko ateities, kaltės jausmas, kad kažką vaiko auklėjime padarė netinkamai arba nepilnai. Tenka tėvus nuraminti, kad autizmas nėra netinkamo vaiko auklėjimo pasekmė. Autizmo spektro sutrikimų atsiradimui didelę įtaką turi genetiniai faktoriai.

Svarbu kuo anksčiau pastebėti autizmo spektro sutrikimo požymius, atlikti specialistų įvertinimą. Vaikui, turinčiam autizmo spektro sutrikimo diagnozę reikalinga teikti kompleksinę specialistų (logopedo, socialinio ir specialiojo pedagogo, mokytojo padėjėjo) pagalbą ugdymo įstaigoje. Socialiniai įgūdžiai turėtų būti nuosekliai lavinami socialinių įgūdžių ugdymo ir emocijų pažinimo grupėse ar būreliuose. Todėl svarbu laiku kreiptis į Pedagogoginę psichologinę tarnybą dėl galimų mokymosi sutrikimų įvertinimo ir pagalbos ugdyme poreikių nustatymo. Tiek tėvai, tiek ugdymo įstaigos siekdamos užtikrinti įtraukųjį ugdymą gali tiesiogiai kreiptis konsultacijoms į Lietuvos įtraukties švietime centrą ir kitas įstaigas.

Derėtų nepamiršti psichologinės pagalbos. Konsultacijų su psichologu metu individualiame kontakte ugdomi socialiniai įgūdžiai, mokomasi atpažinti ir tinkamai reikšti savo emocijas, koreguoti netinkamą vaiko elgesį. Esant poreikiui, pavyzdžiui, judesių raidos sutrikimui, rekomenduotina kreiptis dėl reabilitacinio gydymo.

Ką norėtumėte pasakyti tėvams, kurie nerimauja dėl savo vaiko raidos, bet bijo kreiptis pagalbos?

Autizmo spektro sutrikimas nėra išgydomas, bet kuo anksčiau kreipiamasi specializuotos pagalbos, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks sėkmingai išspręsti sunkumus susijusius su atsiliekančia kalbos raida, emocinius ir elgesio sunkumus, lavinti socialinius įgūdžius. Gaudamas specializuotą pagalbą ugdymo įstaigoje (logopedo, socialinio ir specialiojo pedagogo, mokytojo padėjėjo) vaikas gali pasiekti geresnių mokymosi rezultatų, lengviau ir sėkmingiau prisitaikyti bendraamžių grupėje.

Laura Gardziulevičienė

Įtraukiojo vaikų dienos centro „Padėkime vaikams“ vadovė

Mūsų dienos centrą lanko  įvairių negalių turintys vaikai, taip pat – ir autizmo spektro sutrikimą.  Svarbu suprasti, kad autizmas – tai žmogaus ypatybė, o ne etiketė. Vaikas gali turėti individualių poreikių, jam gali reikėti kitokio, labiau pritaikyto bendravimo ar veiklų, bet pirmiausia mes matome vaiką kaip asmenybę. Jei vaikui reikia daugiau ramybės – suteikiame ramią erdvę; jei reikia papildomo dėmesio – darbuotojai tai užtikrina.

Mūsų dienos centre laiką kartu leidžia ir negalią turintys, ir jos neturintys vaikai – visi tampa bendruomenės dalimi. Pastebime, kad toks modelis patinka ir vaikams, ir tėvams. Vaikai turi būti kartu, natūraliai matyti vieni kitų skirtumus ir panašumus.

Druskininkai  - nėra didelė bendruomenė, ir tai didelis pliusas – pažįstame vieni kitus, žinome, kokia pagalba reikalinga, bendradarbiaujame.

Kalbant apie mitus ir baimes, kurios vis dar lydi negalią, per šešerius centro darbo metus situacija ženkliai keitėsi į gerąją pusę. Vis mažiau girdime mitų, kad negalia esą gali būti „užkrečiama“ – tokios nuostatos nyksta. Kai vaikai ar tėvai ateina, pamato, pabendrauja, supranta, kad čia viskas žmogiška ir natūralu. Mes bijome to, ko nepažįstame, nežinome, o kai tai tampa atvira, prieinama – tuomet ir baimių nebelieka, atsiranda supratimas ir empatija.