ARATC: Penki nauji klausimai apie maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimą

Per penkerius metus galima išmokti daugybės gerų dalykų. Vienas jų – rūšiuoti maisto atliekas, ką ir padarė Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos savivaldybių gyventojai, maisto ir virtuvės atliekas rūšiuojantys jau nuo 2018 metų. Pastaruoju metu, maisto atliekas, pradedant rūšiuoti ir kitiems regionams, žmonėms kyla naujų klausimų – pateikiame atsakymus į dažniausia užduodamus.
Kokie maišeliai geriausiai tinka maisto ir virtuvės atliekoms?
Alytaus regione maisto ir virtuvės atliekoms nereikia jokių specialių maišelių. Tam tinka tiek popieriniai, tiek plastikiniai pirkinių maišeliai, tiek bet kokie kiti įprastai naudojami šiukšlių maišai. Svarbiausia rekomendacija – kuo daugiau atliekų rinkti į naudotus maišelius, nepirkti naujų.
Ar plastiko maišelių likučiais neužteršiamas iš maisto atliekų gaminamas kompostas?
Apdorojant maisto ir virtuvės atliekas įrenginiuose, jos yra smulkinamos, vėliau sijojamos, atskiriant plastikinius maišelius ir kitas priemaišas, kurios vežamos deginti. Apdorojimo proceso metu atliekos sijojamos kelis kartus, pašalinant net ir smulkias priemaišų daleles ir gaminant pakankamai švarų kompostą.
Kai kurie žmonės įsitikinę, kad jų išrūšiuotos atliekos vežant sumaišomos. Ar tai gali būti tiesa?
Ne, tai netiesa. Maisto ir virtuvės atliekos regione vežamos skirtingomis dienomis nei mišrios atliekos ir su jokiomis atliekomis nemaišomos. Pagrindinis tikslas yra atskirai surinkti kuo daugiau maisto bei virtuvės atliekų ir taip mažinti mišrių atliekų, už kurių šalinimą sąvartyne tenka mokėti didžiulį Aplinkos ministerijos nustatytą sąvartyno mokestį – šiemet jis jau siekia daugiau kaip 93 eurus už toną.
Kodėl skirtingose šalies savivaldybėse maisto atliekos renkamos ir tvarkomos skirtingais būdais?
Taip yra todėl, kad valstybė neturi aiškios atliekų tvarkymo politikos, vieningų reikalavimų ir monitoringo. Alytaus regione, prieš pradedant atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą, buvo analizuota kitų šalių patirtis.
Išsiaiškinta, kad maisto atliekų dėjimas į atskirus maišelius ir vežimas su mišriomis atliekomis yra neefektyvus. Taip surenkamų atliekų kiekiai nesiekia nė 50 proc. nuo jų susidarymo, o kartu surinktų atliekų atskyrimas yra sudėtingas ir neefektyvus – apie pusė visų surinktų maisto ir virtuvės atliekų lieka su maišeliais ir nėra biologiškai apdorojamos, o maišelių, į kuriuos buvo renkamos šios atliekos, perdirbimas yra neįmanomas arba labai brangus.
Todėl mes rinkomės pažangiausią ir efektyviausią kelią – maisto atliekų surinkimą atskirais konteineriais ir jų apdorojimą sausuoju anaeorobiniu būdu.
Vis dar atsiranda žmonių, kurie tvirtina, kad jie neturi ką mesti į maisto ir virtuvės atliekų konteinerius – viską suvalgo arba kompostuoja.
Taip kalba tie, kurie dar nepradėjo rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekų. Ruošiant maistą kiekvienoje virtuvėje atsiranda atliekų, kurių niekas nevalgo, o namų sąlygomis ne viską galima kompostuoti. Popieriniai rankšluosčiai, servetėlės, mėsos, žuvies kaulai, pieno produktų likučiai, citrusinių vaisių žievės namudiniam kompostavimui netinka.
Tie, kas pabando rūšiuoti maisto atliekas, įsitikina, kad į joms skirtus konteinerius tikrai yra ką mesti. Pabandykite!
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro inf.
Aplinkosaugos iniciatyvų platforma „Darom kartu su SDG“ tęsia praėjusiais metais pasiteisinusį modelį – kviečia prisijungti prie tvarkymosi akcijų visus metus, o balandžio 11–12 d. skelbia ypatingomis dienomis. Šiemet prie akcijos jungiasi net aštuonių regionų atliekų tvarkymo centrai.
Augantis elektromobilių skaičius ne tik keičia transporto raidą Lietuvoje ir visame pasaulyje, bet ir atveria naujus poreikius ir galimybes – tiek infrastruktūrai, tiek efektyvioms įkrovimo technologijoms. Nors šiuo metu Lietuvoje dominuoja tradicinės įkrovimo stotelės, kitose šalyse diegiami ir naudojami inovatyvūs elektrinio transporto priemonių įkrovimo sprendimai. „Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovė Laura Doraitės-Gudavičienė apžvelgia, kokie elektromobilių įkrovimo būdai populiarėja pasaulyje ir kokią naudą bei iššūkius jie atneša.
Lietuvos geologijos tarnyba primena, kad jau šių metų balandžio 30 d. baigs galioti Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas. Taigi dar turite galimybę iki nurodytos datos gėlo požeminio vandens gręžinius registruoti Žemės gelmių registre.
Lietuvoje teka Nemunas, kuris ne tik istoriškai, bet ir kultūriškai yra svarbiausia Lietuvos upė. Tačiau jos ekologinė būklė atitolino visuomenę nuo jo krantų. Siekiant tai pakeisti, pradeda veikti fondas „Nemunas 2.0“, kuris sieks gerinti šalies upių būklę bei mažinti taršą.
Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas ir vicemeras Simonas Kazakevičius dalyvavo Seime vykusioje konferencijoje, skirtoje Nemuno naudojimo laivybai problemoms aptarti ir ieškoti bendrų išeičių bei glaudesnio tarpinstitucinio bendrardrbiavimo.
Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ kviečia prisijungti prie NEMOKAMŲ nuotolinių edukacijų ciklo „Žaliasis raštingumas“, kurio tikslas – supažindinti visuomenę su teisingu praktiniu aplinkosaugos principų taikymu kasdienėje veikloje, parodant, jog būti gamtai draugišku žmogumi – nesudėtinga ir prasminga.
Aplinkosaugos iniciatyvų platforma „Darom kartu su SDG“ tęsia praėjusiais metais pasiteisinusį modelį – kviečia prisijungti prie tvarkymosi akcijų visus metus, o balandžio 11–12 d. skelbia ypatingomis dienomis. Šiemet prie akcijos jungiasi net aštuonių regionų atliekų tvarkymo centrai.
Augantis elektromobilių skaičius ne tik keičia transporto raidą Lietuvoje ir visame pasaulyje, bet ir atveria naujus poreikius ir galimybes – tiek infrastruktūrai, tiek efektyvioms įkrovimo technologijoms. Nors šiuo metu Lietuvoje dominuoja tradicinės įkrovimo stotelės, kitose šalyse diegiami ir naudojami inovatyvūs elektrinio transporto priemonių įkrovimo sprendimai. „Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovė Laura Doraitės-Gudavičienė apžvelgia, kokie elektromobilių įkrovimo būdai populiarėja pasaulyje ir kokią naudą bei iššūkius jie atneša.
Lietuvos geologijos tarnyba primena, kad jau šių metų balandžio 30 d. baigs galioti Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas. Taigi dar turite galimybę iki nurodytos datos gėlo požeminio vandens gręžinius registruoti Žemės gelmių registre.
Lietuvoje teka Nemunas, kuris ne tik istoriškai, bet ir kultūriškai yra svarbiausia Lietuvos upė. Tačiau jos ekologinė būklė atitolino visuomenę nuo jo krantų. Siekiant tai pakeisti, pradeda veikti fondas „Nemunas 2.0“, kuris sieks gerinti šalies upių būklę bei mažinti taršą.
Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas ir vicemeras Simonas Kazakevičius dalyvavo Seime vykusioje konferencijoje, skirtoje Nemuno naudojimo laivybai problemoms aptarti ir ieškoti bendrų išeičių bei glaudesnio tarpinstitucinio bendrardrbiavimo.
Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ kviečia prisijungti prie NEMOKAMŲ nuotolinių edukacijų ciklo „Žaliasis raštingumas“, kurio tikslas – supažindinti visuomenę su teisingu praktiniu aplinkosaugos principų taikymu kasdienėje veikloje, parodant, jog būti gamtai draugišku žmogumi – nesudėtinga ir prasminga.
Aplinkosaugos iniciatyvų platforma „Darom kartu su SDG“ tęsia praėjusiais metais pasiteisinusį modelį – kviečia prisijungti prie tvarkymosi akcijų visus metus, o balandžio 11–12 d. skelbia ypatingomis dienomis. Šiemet prie akcijos jungiasi net aštuonių regionų atliekų tvarkymo centrai.
Augantis elektromobilių skaičius ne tik keičia transporto raidą Lietuvoje ir visame pasaulyje, bet ir atveria naujus poreikius ir galimybes – tiek infrastruktūrai, tiek efektyvioms įkrovimo technologijoms. Nors šiuo metu Lietuvoje dominuoja tradicinės įkrovimo stotelės, kitose šalyse diegiami ir naudojami inovatyvūs elektrinio transporto priemonių įkrovimo sprendimai. „Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovė Laura Doraitės-Gudavičienė apžvelgia, kokie elektromobilių įkrovimo būdai populiarėja pasaulyje ir kokią naudą bei iššūkius jie atneša.
Lietuvos geologijos tarnyba primena, kad jau šių metų balandžio 30 d. baigs galioti Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas. Taigi dar turite galimybę iki nurodytos datos gėlo požeminio vandens gręžinius registruoti Žemės gelmių registre.