Kaip veikia užimtumo didinimo programos

Anksčiau užimtumo didinimo programų dalyviams buvo organizuojamos laikino įdarbinimo veiklos, kurios darbo ieškantiems asmenims suteikdavo galimybę laikinai užsidirbti, tačiau nespręsdavo jų pamatinių, nuolatinį įsidarbinimą apribojančių, problemų.

Šiuo metu programose taikomas kompleksinis požiūris, kuris remiasi atvejo vadybos metodu ir teikia ypatingą dėmesį individualiems asmenų poreikiams.

Atvejo vadybininkas, kartu su įvairiomis vietos institucijomis, nevyriausybinėmis ir kitomis organizacijomis suburia įvairių sričių specialistų komandas, kurios įsigilindamos į kiekvieno asmens individualias problemas parenka tinkamiausias paslaugas įsidarbinimą ribojančioms aplinkybėms šalinti. Praktika rodo, kad toks bendradarbiavimo ir darbo modelis padeda efektyviau įtraukti ir vietos darbdavius.

Kokias problemas padeda spręsti – realios istorijos

Dažniausios problemos, trukdančios asmenims įsidarbinti, kurias spręsti pasitelkiamos užimtumo didinimo programos, yra socialinių įgūdžių ir motyvacijos dirbti stoka, kurią neretai lydi įvairios priklausomybės.

Atkreipiame dėmesį, kad istorijose minimų žmonių vardai yra pakeisti.

Druskininkietė Jurga ilgus metus kentė nuo priklausomybės alkoholiui, smurto artimoje aplinkoje, sveikatos problemų. Siekiant jai padėti, savivaldybės atvejo vadybininkas tarpininkavo užregistruojant moterį psichiatro konsultacijai ir gydymui priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje. Jurgos finansinė padėtis buvo sunki, todėl jai parūpinti maisto daviniai bei padėta kreiptis dėl socialinės pašalpos, pasirūpinta transportu nuvažiuoti į reabilitacijos bendruomenę. Po gydymo moteris, padedant Užimtumo tarnybai, įsidarbino vienoje iš Druskininkų savivaldybėje veikiančių įmonių, kur dirba jau beveik pusantrų metų.

Kitai Druskininkų gyventojai – Auksei – įsidarbinti trukdė priklausomybės ir iš to kylančios socialinių įgūdžių stokos ir žemos motyvacijos dirbti problemos. Auksei pradėjus teikti kompleksines psichologo, priklausomybės konsultanto ir pavėžėjimo paslaugas, moteris vis atviriau bendravo apie savo turimas problemas, tapo ne tokia uždara, atrado savyje norą dirbti. Moteris buvo terminuotai įdarbinta valytoja, o vėliau pakeitė į pensiją išėjusią nuolatinę darbuotoją. Ši užimtumo didinimo programos dalyvė džiaugiasi pagerėjusia gyvenimo kokybe ir visiems atvirai sako, kad neišsprendžiamų problemų nėra.

Augant prasimaitinti negalinčių žmonių skaičiui – prašoma visuomenės pagalbos

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, praėjusiais metais pilnavertiškai maitintis negalėjo 11,1 proc.  Lietuvos gyventojų. Šiais metais Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atlikta apklausa rodo, jog 14,3 proc. gyventojų trūko pinigų maistui, o tarp žemiausias pajamas gaunančių asmenų kas trečias susidūrė su iššūkiais prasimaitinant. „Lyginant su ankstesniais metais šie skaičiai ženkliai išaugo ir tai nėra tik statistika, su sunkiai besiverčiančiais žmonėmis „Maisto bankas“ kiekvieną dieną susitinka savo atiduotuvėse. Šiuo metu remiame daugiau nei 230 tūkstančių žmonių, tačiau Lietuvoje su skurdo rizika susiduria kur kas daugiau. Mūsų remiamų žmonių skaičius neatspindi visos situacijos, tai verčiau parodo tik „Maisto banko“ galimybes padėti, tačiau turime pripažinti – remdami tokį didelį žmonių skaičių mes dažnai patiriame maisto trūkumą. Tad vienintelis išsigelbėjimas – visuomenės aukos. Krizių metu silpniausieji atsitiesia sunkiau, todėl nuoširdžiai tikiu, kad stipresni jiems gali padėti. Prašau kiekvieno Lietuvos žmogaus – jei tik galite, šį savaitgalį nepraeikite pro „Maisto banko“ savanorius, pasidalinkite tiek, kiek negaila“, – dalyvauti akcijoje kviečia „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

 Pabrėždama infliacijos poveikį stokojantiems, „Maisto banko“ vadovui pritaria ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė. „Deja, po rusijos karo prieš Ukrainą sukeltos energetinės krizės labai išaugo infliacija, o ji visuomet labiausiai smogia mažas pajamas turintiems žmonėms – senjorams, žmonėms su negalia, asmenims, turintiems mažiau galimybių dėl nuo didmiesčių nutolusios gyvenamosios vietos. NVO patirtis rodo, kad po krizių sunkiausiai atsigauna pažeidžiamiausi asmenys. Taigi, net stabilizuojantis situacijai ir mažėjant infliacijai, šiems asmenims būna sunku sudurti galą su galu, apsirūpinti būtiniausiais produktais ir išlaikyti būstą. Kaip visuomenė esame atsakingi ir už šalia mūsų esančius žmones, todėl svarbu pastebėti ir padėti. Labai svarbu, kad Lietuvoje yra „Maisto bankas“, kuris organizuoja pagalbą maistu – tokiu būdu kiekvienam iš mūsų prisidėti yra dar paprasčiau“, – į organizuojamų akcijų svarbą dėmesį atkreipia A. Adomavičienė.

Prašoma konservų ir aliejaus

Nors savaitgalį vyksiančioje „Maisto banko“ akcijoje dalyvauja daugiau nei du šimtai skirtingų organizacijų, kurių globojamų žmonių poreikiai maistui gali būti skirtingi, akcijos organizatoriai kviečia atkreipti dėmesį į du produktus – aliejų ir mėsos ar žuvies konservus. „Jei tik turime galimybę, visada siekiame sudaryti pilnavertį paramos krepšelį, didžiausias to iššūkis – baltymais turtingas maistas. Dėl laikymo sąlygų negalime prašyti aukoti temperatūrinio režimo reikalaujančių mėsos ar žuvies produktų, todėl analogiškai prašome konservų. Taip pat mūsų paramą gaunantys žmonės visuomet labai prašo aliejaus, kuris dažnam iš stokojančių tiesiog yra per brangus, bet maisto gaminimui būtinas produktas“, – pasakoja S. Gurevičius.

„Maisto banko“ akcija vyks prekybos tinkluose „LIDL“, „IKI“, „Maxima“, „Rimi“, „Utenos prekyba“, „Vasaris“, dalyje „Norfa“, „Aibė“ ir „Gulbelė“ parduotuvių. Penktadienį renginys vyks nuo 15 iki 20 val., o šeštadienį nuo 10 iki 19 val. Negalintys fiziškai atvykti į parduotuves kviečiami prisidėti aukojant maisto produktų per internetinę parduotuvę „Barbora“ ar skambinant trumpaisiais numeriais 1343 (auka 5 eurai) bei  1413 (auka 10 eurų).

Gimus dvynukams, Druskininkų savivaldybė iš savo biudžeto šeimai skiria 3520 Eur, trynukams – 5280 Eur vienkartines išmokas.

Dėl savivaldybės skiriamos finansinės paramos tėvai turėtų kreiptis į Druskininkų savivaldybės administracijos „Vaikas+“ specialistę Astą Dyburienę ir pateikti laisvos formos prašymą.

Su kompleksinės paslaugos „Vaikas+“ specialiste galite susisiekti Jums patogiu būdu:

El. paštu [email protected]

Mob. tel.  +370 686 07735 

Atvykus į klientų priėmimo skyrių Vasario 16-osios g. 7, Druskininkai

darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val. (iki 15.00 val. penktadieniais)