Praėjusią savaitę komisija išrinko projekto „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025” logotipo sukūrimo konkurso nugalėtoją. Dėl gausaus – beveik 200! – projekto dalyvių skaičiaus ir unikalių siūlymų tai padaryti nebuvo lengva. Daugiausiai komisijos balų, vertinant pagal griežtus, iš anksto numatytus kriterijus, surinko dizainerės Natalijos Čaiko pasiūlytas logotipo variantas.
Reikalavimai logotipui
Atsižvelgiant į kriterijus, buvo stengtasi, jog logotipas atspindėtų Druskininkų miesto kultūriškumą ir sąsajas su M.K. Čiurlioniu, būtų reprezentatyvus, kūrybiškas, modernus, ikoniškas, informatyvus, gerai atpažįstamas ir suprantamas įvairaus amžiaus žmonėms.
Druskininkų kultūros centro direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija: komisijos pirmininkas Druskininkų savivaldybės vicemeras Simonas Kazakevičius, nariai Druskininkų kultūros centro direktorė Raimonda Varaškaitė, dizainerės Rasa Jurevičienė ir Povilė Šlepetytė, integruoto marketingo ir strateginės komunikacijos agentūros vadovas Julius Kaknevičius.
Visi penki komisijos nariai logotipus vertino laikydamiesi aiškiai apibrėžtų standartų, o laimėtojas išrinktas susumavus vertinimo balsus keturiose kategorijose (užduoties atitikimas projekto koncepcijai, vizualinis patrauklumas ir kūrybiškumas, aiškumas ir suprantamumas, universalumas ir pritaikomumas).
Nugalėtoju tapo darbas, surinkęs didžiausią galimą balsų skaičių visose kategorijose.
Logotipo idėja dar bus vystoma ir pritaikoma projekto dizaino sistemos sukūrimui. Išbaigtas logotipas bus pristatytas visuomenei, jis bus matomas visose su projektu susijusiose vietose.
Logotipo koncepcija
Natalijos Čaiko pasiūlytas logotipas išsiskiria šiuolaikiniu dizainu bei 4 pagrindinių simbolių, atspindinčių Druskininkų miesto identitetą, derme. Anot kūrėjos, ji norėjo, jog logotipas atspindėtų miesto tradicijas ir sąsajas su M.K. Čiurlioniu, derėtų su kontekstu: „Druskininkų miestas pasižymi šimtametėmis sveikatinimo tradicijomis. Jis laikomas puikia vieta ramiam poilsiui bei atsigavimui, išsiskiria unikalia, žaliuojančia gamta, tyvuliuojančiu Nemunu ir mineralinių vandenų gausa bei skleidžiama išskirtine ramybe.“
Dzūkijos gamtos, ypač miškų, ežerų, upių, grožis buvo svarbi M. K. Čiurlionio kūrybą maitinanti ir gaivinanti versmė, iš kurios jis nuolatos sėmėsi įkvėpimo. Druskininkus M. K. Čiurlionis apibūdino kaip „stebuklingą vietovę su neįžengiamais miškais, jaukiais miesto takeliais bei nepajustais skardžiais”. Iš čia kūrėjas išsiveždavo saulę, vėją, linguojančių vėtroje pušų ritmą, o nameliams ir mylinčioms širdims palikdavo savo prieblandos improvizacijų vizijas. Čia jis jautėsi laisvas. Čia jis kūrė. Artimas sąlytis su įvairiausiomis gamtos apraiškomis skatino jo nežabotos kūrybinės vaizduotės polėkius. Daugybė brandžiausių harmoningų sonatinio periodo jo kūrinių išplaukia iš itin intymaus menininko „aš“ santykio su jį supančio gamtos pasaulio spalvų, garsų ir formų įvairove, visa persmelkiančios vienovės su šiuo pasauliu atradimo jausmo.
Šias emocijas ir stengtasi atvaizduoti logotipe perteikiant, jog Druskininkų miestas pasižymi 4 svarbiausiomis stichijomis, leidžiančiomis egzistuoti gyvybei: tai – vanduo, saulė, miškai ir tyras oras. Logotipas apjungia M. K. Čiurlionio kūrybos simbolizmą bei unikalias Druskininkų kurorto savybes.