Ar žinotumėte, ką pasiimti su savimi, jei telefone pasirodytų pranešimas apie būtinybę skubiai evakuotis į artimiausią priedangą? O ką griebtumėte pirmiausia pajutę dūmų kvapą ar kilus gaisrui? Ar spėtumėte susiruošti, jei potvynis priverstų palikti namus? Tokiose situacijose svarbiausia – pasiruošimas iš anksto.
Patarimais, kaip susikrauti išvykimo krepšį, dalijasi Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Kauno civilinės saugos programos koordinatorė Valerija Jonauskaitė.
Pirmosios 72 valandos – svarbiausios
„Iš anksto paruoštas išvykimo krepšys padeda ne tik užtikrinti galimybę savarankiškai išgyventi pirmąsias 72 valandas, bet ir suteikia daugiau saugumo bei ramybės. Turėdami būtiniausius daiktus, žmonės gali veikti greičiau, priimti aiškesnius sprendimus, išlikti ramesni ir geriau pasirūpinti savo bei artimųjų saugumu. Todėl LRK civilinės saugos užsiėmimuose visada raginame nepatingėti ir susikrauti krepšį – jo turinys ekstremalioje situacijoje gali būti net gyvybiškai svarbus“, – sako V. Jonauskaitė.
Koks turėtų būti išvykimo krepšys?
Pasirinkdami patį krepšį, rinkitės kuprinę su daug skyrių, o ne lagaminą ar rankinį krepšį – taip svoris tolygiau pasiskirsto, rankos lieka laisvos, o judėti net nelygiu keliu daug paprasčiau.
Svarbu suprasti: išvykimo krepšys nėra vienas visai šeimai. Kiekvienas šeimos narys turėtų turėti savo kuprinę, pritaikytą pagal amžių, sveikatą ir poreikius. Jei šeimoje yra kūdikių, vyresnio amžiaus žmonių ar augintinių, krepšys turi būti papildytas jų reikalingomis priemonėmis.
Būtiniausi daiktai:
Asmens dokumentai ir jų kopijos, sudėtos į vandeniui atsparų dėklą.
Drabužiai ir avalynė, tinkami pagal sezoną (geriausia demisezoniniai).
Vanduo – bent 2 litrai žmogui vienai parai (viso 3 paroms).
Maistas, nereikalaujantis gaminimo – konservai, riešutai, džiovinti vaisiai, energiniai batonėliai.
Miegmaišis arba pledas.
Grynieji pinigai.
Pirmosios pagalbos rinkinys ir kasdien vartojami vaistai.
Radijo imtuvas su baterijomis.
Žibintuvėlis, papildomos baterijos, išorinis telefono įkroviklis.
Ugnies šaltinis (skiltuvas, žiebtuvas).
Rašiklis ir užrašų knygelė su svarbiais kontaktais.
Pagrindinės higienos priemonės (muilas, dantų šepetėlis ir pasta, drėgnos servetėlės, dezinfekantas, tualetinis popierius).
Daugiafunkcis peilis ar įrankių rinkinys.
„Šeimoms su mažais vaikais krepšį būtina papildyti sauskelnėmis, vaikišku maistu ir kitomis reikalingomis priemonėmis. Vyresnio amžiaus žmonėms gali prireikti papildomų vaistų. Kiekvienas krepšys turi būti individualus. Ir nepamirškite – bendras svoris neturėtų viršyti 20 % žmogaus kūno svorio“, – primena V. Jonauskaitė.
Išvykimo krepšį reikia atnaujinti
Svarbu ne tik turėti krepšį, bet ir jį nuolat prižiūrėti. Bent du kartus per metus:
pakeiskite pasibaigusio galiojimo produktus ir vaistus,
papildykite vandens atsargas,
pasirūpinkite sezonui tinkama apranga,
patikrinkite techniką (žibintuvėlį, akumuliatorių, radiją).
„Išvykimo krepšys – tai ne perdėtas atsargumas, o paprastas pasiruošimo būdas, suteikiantis ramybės ir užtikrintumo. Jis leidžia veikti greitai ir užtikrintai, o tai ekstremalios situacijos metu gali lemti net gyvybiškai svarbius sprendimus“, – sako V. Jonauskaitė.
Civilinės saugos užsiėmimai Druskininkuose
Druskininkų savivaldybė kartu su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija organizuoja civilinės saugos užsiėmimus, skirtus gyventojams, bendruomenėms, įstaigoms ar kolektyvams.
Užsiėmimuose praktiškai mokoma, kaip susikrauti išvykimo krepšį, kaip elgtis pavojų metu ir kaip pasiruošti šeimai ar kolektyvui. Užsiėmimai yra nemokami.
Registracija vyksta šiuo kontaktiniu numeriu:
Kviečiame tapti savanoriais
Norinčius prisidėti prie bendruomenės saugumo kviečiame jungtis prie Druskininkų miesto civilinės saugos savanorių būrio:https://redcross.lt/savanorystes-forma/
Daugiau informacijos
Daugiau patarimų apie išvykimo krepšį ir pasirengimą ekstremalioms situacijoms rasite svetainėje LT72.lt arba mobiliojoje programėlėje LT72.