DUK

Išmoka vaikui priklauso iki vaikas sulaukia 18 metų. Išmoka gali būti mokama ir ilgiau, tai yra iki 23 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programą.

Universali išmoka vaikui (vaiko pinigai), 1,75 BSI dydžio – 85,75 Eur už vaiką per mėnesį. Vaiko pinigai standartiškai mokami visiems vaikams nuo gimimo iki 18 metų arba gali būti mokami iki 23 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.

Gausių šeimų (auginančių 3 ir daugiau vaikų) ir nepasiturinčių šeimų (auginančių 1 ar 2 vaikus) vaikams, neįgaliems vaikams skiriama papildoma išmoka vaikui – 1,03 BSI dydžio, 50,47 Eur. Vaiko pinigai su papildoma išmoka neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų 136,22 Eur per mėnesį.

Daugiau informacijos apie išmokas vaikams rasite:

Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme (Žin., 1994, Nr.89-1706; 2004, Nr. 88-3208)

Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr.801 (Žin., 2004, Nr.100-3724)

Elektroniniu būdu (dėl išmokų vaikams, globos išmokų, mokinių nemokamo maitinimo, socialinės pašalpos, šildymo išlaidų kompensacijos, tikslinių kompensacijų, išmokos mokėjimo būdo pakeitimo arba išmokos mokėjimo nutraukimo).

El. paštu: [email protected]

Druskininkų savivaldybės teritorijoje socialines paslaugas teikia nestacionari socialinių paslaugų biudžetinė įstaiga Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centras (adresas: Veisiejų g. 17H, Druskininkai 66245, telefonas: (8-313) 58072) bei 22 nevyriausybinės organizacijos.

Informacija apie socialines paslaugas

10. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94 „Dėl Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir Senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo“, nustatyta tvarka dėl bendrųjų socialinių paslaugų skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas kreipiasi į Socialinių paslaugų centrą ir kitas socialinių paslaugų įstaigas, dėl specialiųjų – į Socialinės paramos skyrių.

Dėl akredituotos socialinės priežiūros vaikų dienos centre paslaugos gavimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas kreipiasi į Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių

Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas kiekvienam individualiai vertinant asmens (šeimos) finansines galimybes.  Asmuo už ilgalaikę socialinę globą moka 80 procentų gaunamų pajamų (senatvės pensija ir kt.) ir 100 procentų slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos.

Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo  turėtas turtas. Jeigu suaugusiojo asmens turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.

Druskininkų savivaldybės socialinių paslaugų organizavimo ir mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2011, Nr. 155-7353)

Nuosavybės teise turimas turtas nevertinamas iki 2024 m. balandžio 30 d. Vertinamos tik asmens (šeimos) gaunamos pajamos.

Civilinės metrikacijos įstaiga įtraukia į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą:

1. vaiko, kurio abu ar vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimimą;

2. pilnamečio asmens, įgijusio Lietuvos Respublikos pilietybę, gimimą.

Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą gimimą, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateiktas vaiko tėvų ar vieno iš jų ar pilnamečio asmens pareiškimas ir užsienio valstybės institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis gimimo įregistravimą (gimimo liudijimas, gimimo akto įrašo išrašas, forma A pagal 1976 m. rugsėjo 8 d. Vienos konvenciją dėl išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų išdavimo įvairiomis kalbomis (toliau – Konvencija) ar kitas dokumentas).

Vyras, laikantis save tėvu, kartu su vaiko motina užpildo teisingumo ministro nustatytos formos prašymą įregistruoti tėvystės pripažinimą, kuriame vyras, laikantis save tėvu, pripažįsta tėvystę, o vaiko motina sutinka su tėvystės pripažinimu, civilinės metrikacijos įstaigai gali paduoti tiesiogiai arba per MGVD informacinę sistemą.

 arba

Tėvystės pripažinimą civilinės metrikacijos įstaiga registruoja savo iniciatyva, remdamasi notaro ar teismo patvirtintu pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo ar notaro patvirtintu pareiškimu dėl vaiko kilmės iš tėvo nustatymo.

Taip, galima.

Valstybės rinkliavos mokestį galima sumokėti vietoje – atlikti mokėjimo pavedimą –, jeigu pareiškėjas naudojasi elektronine bankininkyste ir turi prie jos prisijungimą.

Taip, dokumentą gali atsiimti kitas asmuo, nurodytas pareiškėjo prašyme, kuris bus įgaliotas atsiimti dokumentą.

Jeigu MGVD informacinėje sistemoje duomenys yra suvesti, dokumentas (įrašą liudijantis išrašas) išduodamas per 1 d. d. Jeigu duomenys nesuvesti, dokumentas gali būti išduotas per 20 darbo dienų.

Taip. Per MGVD informacinę sistemą elektroninėje svetainėje https://mgvdisisorinis.registrucentras.lt (Registrų centro savitarna -> Gyventojų registras -> Civilinės metrikacijos paslaugos)

Išduodami gimimo, santuokos sudarymo, mirties, santuokos nutraukimo įrašus liudijantys išrašai, įrašų kopijos.

Vardo, pavardės pakeitimo išrašai?

Reikia įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje mirusio Lietuvos Respublikos piliečio mirtį.

Civilinės metrikacijos įstaiga įtraukia į apskaitą užsienio valstybėje mirusio Lietuvos Respublikos piliečio ar užsieniečio, turėjusio ar turinčio gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, mirtį, remdamasi suinteresuoto asmens prašymu ir mirties įregistravimą užsienio valstybėje patvirtinančiu dokumentu (mirties liudijimu, mirties akto įrašo išrašu, forma C pagal Konvenciją ar kitu dokumentu).

Asmens mirtį registruoja ir (ar) užsienio valstybėje mirusio Lietuvos Respublikos piliečio ar užsieniečio, turėjusio ar turinčio gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, mirtį įtraukia į apskaitą  Civilinės metrikacijos įstaiga suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva (ex officio), remdamasi sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu medicininiu mirties liudijimu, teismo sprendimu ar laivo kapitono Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta tvarka sudarytu mirties aktu.

Konsulinės įstaigos turi teisę registruoti užsienio valstybėje mirusio Lietuvos Respublikos piliečio mirtį, jeigu jo mirtis nėra įregistruota užsienio valstybės institucijose. Konsulinė įstaiga asmens mirtį registruoja gavusi suinteresuotų asmenų prašymą ir asmens mirtį patvirtinantį dokumentą.

Tikslus šios paslaugos pavadinimas – įtraukimas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Druskininkų savivaldybėje. Į šią apskaitą ribotam terminui, jeigu nėra deklaravę gyvenamosios vietos ir tos savivaldybės, kurioje faktiškai gyvena, teritorijoje nuosavybės teise neturi pastato (jo dalies) ar patalpos), gali būti įtraukiami:

1. benamiai;

2. asmenys, kurie buvo globojami (rūpinami) vaikų globos institucijose ar šeimynose, kai jie, sulaukę 18 metų, išleidžiami iš vaikų globos institucijos ar palieka šeimyną;

3. asmenys, kuriems teismo nutartimi yra paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo medicinos priemonės specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;

4. asmenys, kurie yra laikomi laisvės atėmimo vietų įstaigoje;

5. užsieniečiai, kuriems Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir išduotas dokumentas, suteikiantis teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje;

6. asmenys, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje gyvena, kai pateikia informaciją arba duomenis, pagrindžiančius jų ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus toje savivaldybėje;

7. užsieniečiai, kuriems Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka suteikta laikinoji apsauga ir išduotas dokumentas, suteikiantis teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu šie dėl objektyvių priežasčių negali deklaruoti gyvenamosios vietos.

Kiti asmenys turi deklaruoti gyvenamąją vietą.

Negalima. Deklaraciją turi pateikti asmuo, deklaruojantis gyvenamąją vietą.

Už nepilnamečius vaikus deklaracijas teikia vienas iš tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų) ar teisėtas atstovas.

Asmenų, kuriems įsteigta globa (rūpyba), deklaraciją pateikia globėjas (rūpintojas), socialinės paslaugų ar sveikatos priežiūros įstaigos, kuriai pavesta eiti globėjo (rūpintojo) pareigas, atstovas.

Patalpos savininko (bendraturčio) prašymu galima, jeigu nurodytas asmuo (asmenys) nurodytu adresu tikrai negyvena. Patalpos savininkas negali prašyti panaikinti savo, sutuoktinio ir savo ar sutuoktinio nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų, išskyrus atvejus, kai vaikų gyvenamoji vieta teismo nustatyta su kitu sutuoktiniu.

Prašymą turi pateikti pats gyvenamąją vietą deklaravęs pilnametis asmuo ar jo įgaliotas asmuo. Jeigu prašymą pateikia įgaliotas asmuo, jis privalo pateikti teisės aktų nustatyta tvarka (notaro) patvirtintą įgaliojimą ir įgalioto asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Respublikos pasą arba asmens tapatybės kortelę).

Nereikia, nepilnametis vaikas deklaruojamas prie vieno iš tėvų deklaruotos gyvenamosios vietos.

Negalima. Per vieną dieną galima pateikti tik vieną gyvenamosios vietos ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos deklaraciją.

Išvykimą deklaruoti galima ne anksčiau kaip prieš 7 darbo dienas iki išvykimo.

Neužtenka. Jeigu deklaruojamas nepilnamečio išvykimas į užsienį, nepilnametis privalo turėti ir galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Respublikos pasą arba asmens tapatybės kortelę).

Galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę).

Deklaruojant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, reikia turėti vaiko gimimo liudijimą ar gimimo akto įrašą liudijantį išrašą ir (ar) asmens tapatybės dokumentą (jeigu toks pagamintas).

Jeigu asmuo nėra būsto savininkas (bendraturtis), kartu su asmeniu į deklaravimo įstaigą (savivaldybę ar seniūniją) turi atvykti ir nekilnojamojo turto savininkas su savo asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu. Jeigu savininkas neturi galimybės kartu atvykti į deklaravimo įstaigą (savivaldybę ar seniūniją), tokiu atveju asmuo gali pateikti savininko (bendraturčio) sutikimą, kuris turi būti patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka (notaro) arba pristatyti nuomos ar panaudos sutartį.

Elektroniniu būdu per Elektroninių valdžios vartų portalą  arba per Registrų centro savitarną (asmenys, kurie savo tapatybę gali patvirtinti elektroninių paslaugų portaluose nurodytais būdais), arba asmeniškai atvykus į Druskininkų savivaldybės administraciją adresu Vasario 16-osios g. 7.

Karantino metu užpildytą ir pasirašytą deklaraciją galima pateikti paštu, elektroniniu paštu, per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą. Kartu su deklaracija turi būti pateikta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija, išskyrus atvejus, kai deklaracija pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu arba siunčiama per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą.

Taip, jeigu asmuo nėra būsto savininkas (bendraturtis), reikalingas savininko (bendraturčio) sutikimas.

Jeigu turite nuomos ar panaudos sutartį, kurioje būsto savininkas jau nurodė, kad galite tam tikrą laiką gyventi jo būste, tuomet deklaravimo įstaigai (savivaldybei ar seniūnijai) reikia pateikti nuomos ar panaudos sutartį. Raštiško savininko leidimo Jums jau nebereikės.

Raštiškas savininko sutikimas turi būti patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka (pvz., notaro).

Nuomos sutartis neprivalo būti patvirtinta notaro. Joje turi būti aiškiai nurodyta, kad būsto savininkas leidžia jo nekilnojamojo turto nuosavybėje gyventi (nuomotis) tam tikriems asmenims. Sutartis turi būti pasirašyta abiejų pusių.

Facebook puslapis “Kompleksinė paslauga Vaikas+“;

Tel.: +370 686 07735;

El. paštas [email protected];

Druskininkų savivaldybėje tėvai paskambinę vienu telefono numeriu gali sužinoti bei gauti paslaugas, susijusias su vaiko gimimu ir auginimu.

Paslaugos specialistas konsultuoja, priima ir padeda užpildyti prašymus dėl tėvystės pripažinimo registravimo, vaiko gimimo registravimo, vaiko gyvenamosios vietos deklaravimo, dėl užsienio valstybėje gimusio vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą, dėl vienkartinės išmokos nėščiai nedirbusiai moteriai, dėl išmokų vaikui (vienkartinės išmokos vaikui, išmokos vaikui, išmokos gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmokos privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, išmokos įvaikinus vaiką, globos (rūpybos) išmokos, globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo, vaiko laikinosios priežiūros išmokos, išmokos vaikams, turintiems negalią, papildomos vienkartinės išmokos gimus vaikui, vienkartinės pašalpos vienu metu gimus dviem arba trims vaikams), dėl atlyginimo dydžio už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ugdymo programas, išlaikymą Druskininkų savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir bendrojo ugdymo mokyklų ikimokyklinio ugdymo skyriuose mažinimo bei dėl vaiko registravimo į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas, suteikia reikiamą informaciją apie savivaldybėje teikiamas viešąsias ir administracines paslaugas, susijusias su vaiku.

Visas „Vaikas+“ teikiamas paslaugas galima rasti internetiniame puslapyje čia

Reikia kreiptis į policiją. Kaimynų sutikimai gyvūnų laikymui nereikalingi, tačiau primename, kad kovinius šunis, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnus (tais atvejais, kai tokių šunų Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia) bei pavojingus šunis laikyti daugiabučiuose namuose draudžiama.

Ne, leidimo kirsti ir genėti vaismedžius nereikia.

Reikia užpildyti prašymo leisti/kirsti genėti formą, esant galimybei pridėti medžio nuotrauką ir pateikti savivaldybės administracijai, adresu vilniaus al. 14, druskininkai, galima ir elektroniniu paštu : [email protected]., [email protected] ir kt.

Kreiptis reikia  į Ūkio ir turto valdymo skyrių, pas vyr. specialistę Ritą Karsokienę, tel.nr. 8 313 90 007 

[email protected].

Reikia užpildyti prašymo leisti/kirsti genėti formą ir pateikti namo gyventojų sutikimą medžiui kirsti, su ne mažiau nei 51 proc. gyventojų parašų (gyventojų sutikimas genėjimui nereikalingas) arba namo bendrijos primininko pateiktą susirinkimo protokolą su gyventojų parašais. Taip pat esant galimybei prašome pateikti nuotraukas.

Kreiptis reikia į Ūkio ir turto valdymo skyrių, pas vyr. specialistą Vitą Daugevičių, tel.nr. 8 313 53 770, 8 615 92032, [email protected]

Dėl statybos leidimo kopijos reikia kreiptis į Druskininkų miesto savivaldybės administraciją, Architektūros ir urbanistikos skyrių, adresu: Vilniaus al. 14, Druskininkai.

Kai daugiabučiame gyvenamajame name planuojama atlikti remonto darbus, pirmiausia reikia nustatyti statybos rūšį, išsiaiškinti, ar planuojami darbai bus priskirti kapitalinio ar paprastojo remonto darbams. Kapitalinis ir paprastasis remontai, turi skirtingus požymius. Statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.

Kai daugiabučiame gyvenamajame name planuojama atlikti remonto darbus, pirmiausia reikia nustatyti statybos rūšį, išsiaiškinti, ar planuojami darbai bus priskirti kapitalinio ar paprastojo remonto darbams. Kapitalinis ir paprastasis remontai, turi skirtingus požymius. Statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant (pavyzdžiui, statinio nelaikančiųjų konstrukcijų įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas; fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas; pastatų ar jų dalių apšiltinimas; statinio bendrųjų, atskirųjų inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas ar kiti statybos darbai nurodyti statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“).“

Ar daugiabučio gyvenamojo namo siena, kita konstrukcija yra statinio laikančioji ar nelaikančioji konstrukcija, gali spręsti tik kvalifikuoti specialistai, t. y. projektuotojai arba statinio ekspertai, bendrijų pirmininkai ar namų administratoriai.

Taip pat reikia žinoti kokiai statinių kategorijai (ypatingųjų ar neypatingųjų) daugiabutis gyvenamasis namas priskiriamas. Tai nustatoma pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 ir 28 dalių nuostatas bei statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nustatytus požymius ir techninius parametrus. Statinio kategoriją galima pasitikslinti pas projektuotoją ar namo techninį prižiūrėtoją.

Kokiais atvejais būtinas leidimas

Leidimas atlikti kapitalinį remontą privalomas ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio gyvenamojo namo kapitaliniam remontui atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda; kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos; kai daugiabutis gyvenamasis namas yra kultūros paveldo statinys; kai atliekant kapitalinį remontą keičiama daugiabučio gyvenamojo namo ar jų patalpų naudojimo paskirtis.

Jei kapitalinio remonto darbai nepatenka į šiuos atvejus, tai statybą leidžiančio dokumento tokio pastato kapitalinio remonto darbams nereikia. Tačiau visais atvejais atliekant kapitalinio remonto darbus daugiabučiame gyvenamajame name reikalingas kapitalinio remonto projektas.

Taip pat reikia žinoti, jei daugiabutis gyvenamasis namas yra ypatingasis statinys, tai kapitalinio remonto projekto ekspertizė yra visada privaloma. Jei daugiabutis yra neypatingasis statinys, tai kapitalinio remonto projekto ekspertizė taip pat yra privaloma, išskyrus tuos atvejus, kai statybą leidžiantį dokumentą reikia gauti tik dėl to, kad kapitalinio remonto darbais yra keičiama neypatingojo daugiabučio, esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje, išvaizda.

Leidimas atlikti paprastąjį remontą privalomas ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio gyvenamojo namo paprastajam remontui atliekamam mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda; kai atliekant šių pastatų paprastąjį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos; kai atliekant paprastąjį remontą keičiama daugiabučio gyvenamojo namo ar jų patalpų naudojimo paskirtis.

Jei paprastojo remonto darbai nepatenka į šiuos atvejus, tai statybą leidžiančio dokumento tokio pastato paprastojo remonto darbams nereikia. Paprastojo remonto atveju, projektą privaloma parengti, tik tais atvejais, kai privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą statinio paprastojo remonto darbams.

•Pastato išvaizdos keitimu laikoma: balkonų, lodžijų įstiklinimas; fasado elementų keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), naujų įrengimas; stoglangių įrengimas, keitimas; esamų angų pastato fasade užtaisymas; šlaitinio stogo dangos keitimas, dažymas, stoglangių įrengimas, keitimas; fasadų dangos įrengimas, keitimas, dažymas; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo; Kultūros vertybių registre nurodytų kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimas; kiti darbai, keičiantys pastatų išvaizdą.

Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai yra:

1.bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos);

2.bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus);

3.pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams;

4.vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme;

5.bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

Jei atliekant daugiabučio gyvenamojo namo kapitalinį ar paprastąjį remontą statybos darbai bus susiję su bendro naudojimo objektais, tai reikės gauti butų ir kitų patalpų savininkų protokolinį sprendimą, priimtą Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atitinkamus statinio projektus kapitalinio remonto ar paprastojo remonto atlikimui rengia statinio projektuotojai, turintys teisę užsiimti šia veikla. Konkrečiu atveju dėl projekto parengimo reikia kreiptis į projektuotoją.

Atviro balkono įstiklinimas, įrengiant lengvas konstrukcijas ir jose suformuotas angas užpildant stiklu, priskirtinas statinio paprastajam remontui. Kai daugiabutis namas yra mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje ir (ar) kultūros paveldo vietovėje, norint įstiklinti balkoną privaloma parengti paprastojo remonto aprašą (kultūros paveldo statinio atveju – paprastojo remonto projektą) ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD), kurį išduoda savivaldybės meras (jo įgaliotas valstybės tarnautojas).

Daugiabučio gyventojas, nusprendęs įstiklinti balkoną, prieš teikdamas prašymą gauti SLD turėtų gauti daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą dėl numatytų darbų atlikimo. Daugiabučių namų bendraturčiai sprendimus priima susirinkimų metu arba organizuojamas balsavimas raštu (pildomi balsavimo biuleteniai) aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Atlikti statybos darbai užbaigiami statytojui surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta patalpų kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti

1. Muzikinių ir kitų masinių renginių (toliau – Renginių), kuriuos organizuoja juridiniai ir fiziniai asmenys, trukmę - nuo 8.00 iki 23.00 val. (kitas Renginių laikas gali būti nustatomas atskiru savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu).

2. Nustatytas leidžiamas statybos darbų, kurių metu skleidžiamas triukšmas, pradžios ir pabaigos laikas Druskininkų miesto savivaldybės gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose darbo dienomis:

2.1. pradžios laikas – 8.00 val.;

2.2. pabaigos laikas – 20.00 val.

2.1.Leidžiamą statybos darbų gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose šeštadieniais:

pradžios laikas – 9.00 val.;

pabaigos laikas – 20.00 val.

2.2. Leidžiamą statybos darbų negyvenamosiose teritorijose darbo dienomis ir šeštadieniais:

pradžios laikas – 7.00 val.;

pabaigos laikas – 20.00 val.“

Apie planuojamus buto remonto darbus reikėtų nepamiršti informuoti laiptinės kaimynus, atsiprašant jų už laikinus nepatogumus.

Pranešimo formą 

Pranešimas apie planuojamus statybos darbus pateikiamas el. p. [email protected] arba atvykus į Druskininkų miesto savivaldybės administraciją, Vilniaus al. 14, Druskininkai.

Dėl papildomos informacijos kreipkitės į Ūkio ir turto valdymo skyriaus vyr. specialistą Albiną Žaliaduonį, tel. (8 313) 40 104 arba el.p [email protected]

Konsultacija dėl žemės sklypo paskirties ir/ar naudojimo būdo keitimo teikiama žemės sklypo savininkui (-ei) ar jo įgaliotam atstovui tik pateikus nuskanuotus žemės sklypo plano ir nekilnojamojo turto registro pažymėjimo/išrašo dokumentus, el.paštu: [email protected] , [email protected], arba su šiais dokumentais  atvykus į Druskininkų miesto savivaldybės administraciją, Vilniaus al. 14, Architektūros ir urbanistikos skyrių.

Reikiami dokumentai:

Prašymas;

Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro pažymėjimo kopija;

Žemės sklypo plano kopija;

Nekilnojamojo turto kadastro byla.

Prašymo forma

Prašymas dėl adreso suteikimo pateikiamas el.p. [email protected] arba atvykus į  savivaldybės administraciją, Vilniaus al. 14, Druskininkai.

Dėl papildomos informacijos kreipkitės į Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistę Irmą Stonkuvienę tel. (8 313) 52 434 arba el.p. [email protected]

Asmuo į civilinės metrikacijos įstaigą gali kreiptis tiesiogiai, registruotu paštu, per kurjerį arba per MGVD informacinę sistemą (Registrų centro savitarna -> Gyventojų registras -> Civilinės metrikacijos paslaugos.)

Kai pareiškėjas į civilinės metrikacijos įstaigą kreipiasi per MGVD informacinę sistemą, jo asmens tapatybė patvirtinama elektroninės atpažinties priemonėmis. Jei asmuo kreipiasi registruotu paštu ar per kurjerį, pateikiama asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija, patvirtinta notaro, savivaldybės seniūnijos seniūno, konsulinio pareigūno arba kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno. Žr. lentelę:

Prašymas įregistruoti santuoką gali būti paduodamas tiesiogiai, registruotu paštu arba per kurjerį, o civilinės metrikacijos įstaigai – ir elektroninio ryšio priemonėmis.

Taip. Per MGVD informacinę sistemą

Norintys susituokti asmenys asmeniškai paduoda teisingumo ministro nustatytos formos prašymą įregistruoti santuoką pasirinktai civilinės metrikacijos įstaigai. Prašymas įregistruoti santuoką gali būti paduodamas tiesiogiai, registruotu paštu arba per kurjerį ir elektroninio ryšio priemonėmis.

Gali būti:

• vienas prašymas užpildytas ir pasirašytas abiejų norinčių susituokti asmenų;

• du atskiri prašymai užpildyti ir pasirašyti norinčių susituokti asmenų, jei juose nurodyta informacija sutampa ir nekelia abejonių dėl prašyme išreikštos valios. (Santuoka registruojama praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo prašymo įregistruoti santuoką  padavimo dienos. Terminas pradedamas skaičiuoti  nuo paskutinio gauto prašymo.)

Tačiau iki santuokos registravimo civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikti prašymo įregistruoti santuoką ir prie šio prašymo pridėtų dokumentų originalai.

Galima, jeigu jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai.

1.Teisingumo ministro nustatytos formos prašymas.

2. Asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai.

3. Gimimo liudijimai – kai šie duomenys nėra įtraukti į Gyventojų registro duomenų centrinę bazę.

4. Ištuokos liudijimas – ištuoktam asmeniui, buvusio sutuoktinio mirties liudijimas – našliui, kai šie duomenys nėra įtraukti į Gyventojų registro duomenų centrinę bazę.

5. Užsienio valstybės piliečiui – jo valstybės kompetentingos institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad jo santuokai nėra kliūčių. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

6. Užsienio valstybės piliečiui, išskyrus Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečius, – jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje prašymo įregistruoti santuoką pateikimo ir santuokos registravimo metu patvirtinantis dokumentas.

7. Mokėjimo pavedimo kopija arba kvitas, patvirtinantis, kad sumokėta valstybės rinkliava.

Jei norintis susituokti asmuo yra užsienio valstybės pilietis, civilinės metrikacijos įstaigai paduodamas prašymą įregistruoti santuoką privalo pateikti savo kilmės valstybės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad pagal jo kilmės valstybės teisę santuokai nėra kliūčių. Jeigu nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo be pilietybės, pabėgėlis ar užsienietis, kuriam suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, šio dokumento pateikti negali, jis pasirašo teisingumo ministro nustatytos formos deklaraciją, kuria patvirtina, kad nėra kliūčių sudaryti santuoką Lietuvos Respublikoje.

Jei norintis susituokti asmuo yra užsienietis, išskyrus Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečius, civilinės metrikacijos įstaigai taip pat turi būti pateiktas jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje prašymo įregistruoti santuoką pateikimo ir santuokos registravimo metu patvirtinantis dokumentas. Jeigu paduodamas prašymą įregistruoti santuoką šis asmuo neturi teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje būsimos santuokos registravimo metu patvirtinančio dokumento, toks dokumentas turi būti pateiktas civilinės metrikacijos įstaigai iki santuokos registravimo.

Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar šios taisyklės nenustato kitaip.

Lietuvos Respublikos piliečiai, užsienio valstybės institucijoje įregistravę santuoką arba santuokos nutraukimą, privalo ją įtraukti į apskaitą Lietuvoje civilinės metrikacijos įstaigoje.

Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą santuoką arba santuokos nutraukimą, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateiktas prašymas ir užsienio valstybės institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis santuokos įregistravimą ar santuokos nutraukimą. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar šios taisyklės nenustato kitaip.

Kai dėl civilinės būklės akto registravimo kreipiantis į konsulinę įstaigą pateikiami užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai pagal buvimo valstybės teisės aktus negali būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille) (medicininės pažymos, laivo kapitono išduotas dokumentas ir pan.), konsulinis pareigūnas, įsitikinęs jų autentiškumu, tokius dokumentus priima nelegalizuotus ar nepatvirtintus pažyma (Apostille).

Moterų pavardės yra išvestinės ne tik lietuvių, bet ir kai kuriose kitose kalbose, todėl gali būti atsižvelgiama ir į kitokią – nelietuvišką – giminės moterų pavardžių sudarymo tradiciją, paliudytą civilinės būklės aktų registravimą patvirtinančiuose dokumentuose. Asmens pageidavimu moters pavardė iš latviškos, lenkiškos, rusiškos ir pan. vyriškos formos pavardės gali būti sudaroma pagal tos kalbos arba pagal lietuvių kalbos moterų (mergaičių) pavardžių darybos taisykles, plg.: latv. Nolbergs / suliet. Nolbergas – mot. Nolberga (arba Nolbergienė, Nolbergaitė, Nolbergė), latv. Roziņš / suliet. Rozinis – mot. Roziņa / suliet. Rozinia (arba Rozinienė, Rozinytė, Rozinė).

Daugiau informacijos apie asmenvardžius ieškokite Valstybinės lietuvių kalbos komisijos puslapyje.

Ne.

Paslauga teikiama vykdant teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo arba notaro pranešimą apie patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Registruojant santuokos nutraukimą, pavardės buvusiems sutuoktiniams nurodomos remiantis teismo sprendimu, jeigu nutraukdamas santuoką teismas šį klausimą išsprendė, ar notaro pranešimu apie patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Jei teismas nutraukdamas santuoką šio klausimo neišsprendė, buvusiems sutuoktiniams paliekamos santuokos metu turėtos pavardės. Santuokos nutraukimas registruojamas sudarant santuokos nutraukimo įrašą.

Pareiškėjui kreiptis nereikia, Civilinės metrikacijos skyrius santuokos nutraukimą registruoja remdamasis elektroniniu būdu teismo atsiųstu įsiteisėjusiu sprendimu dėl santuokos nutraukimo ar notaro pranešimu apie patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Paslaugos rezultatas – duomenys el. būdu perduoti Lietuvos Respublikos gyventojų registrui.

1. Iki prašymo savivaldybės administracijai pateikimo dienos būtina pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (su joje deklaruotomis pajamomis). Deklaracijos forma FR0001.

P.S. šios deklaracijos duomenis apie gautas pajamas ir deklaruotą turtą reikės įrašyti į savivaldybės administracijai teikiamą prašymą.

2. Prašymas dėl paramos būstui išsinuomoti (BP-3 forma) (dėl įrašymo į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą).

Prie prašymo pateikiamas užpildytas 6 priedas (Pajamų, kurios, vadovaujantis piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, neįskaitomos į asmenų ir šeimų gaunamas pajamas, sąrašas).

3. Asmens dokumentų kopijos ar kiti dokumentai, kurių savivaldybės administracija negali gauti pati.

Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu (toliau – Įstatymas). 

Dėl socialinio būsto nuomos asmenys ir šeimos, atitinkančios Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 ir 10 straipsnių nustatytus reikalavimus, norėdami gauti paramą būstui išsinuomoti, kreipiasi į savivaldybės administraciją pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka asmens (šeimos atveju – vieno iš šeimos narių pasirinktinai) deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu asmuo deklaruotos gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurioje yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją, pateikdami socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymą suteikti paramą būstui išsinuomoti.

Teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šiuos reikalavimus:

1) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą (įskaitant gautas pajamas), t. y. pateikė VMI Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją FR0001; deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių (dydžiai nurodyti žemiau);

2) neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 10 arba 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma.

Turto ir pajamų dydžiai (Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis):

1) asmens be šeimos, gyvenančio Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto ar rajono, Klaipėdos miesto ar rajono, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 46 VRP dydžių ir turtas – 93 VRP dydžių; asmens be šeimos, gyvenančio kitoje savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 40 VRP dydžių ir turtas – 56 VRP dydžių;

2) dviejų ar trijų asmenų šeimos, gyvenančios Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto ar rajono, Klaipėdos miesto ar rajono, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 91 VRP dydžio ir turtas – 168 VRP dydžių; dviejų ar trijų asmenų šeimos, gyvenančios kitoje savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 80 VRP dydžių ir turtas – 112 VRP dydžių;

3) keturių ar daugiau asmenų šeimos, gyvenančios Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto ar rajono, Klaipėdos miesto ar rajono, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėje, grynosios metinės pajamos vienam asmeniui – 26 VRP dydžių ir turtas vienam asmeniui – 75 VRP dydžių; keturių ar daugiau asmenų šeimos, gyvenančios kitoje savivaldybėje, grynosios metinės pajamos vienam asmeniui – 23 VRP dydžių ir turtas vienam asmeniui – 56 VRP dydžių.

P.S. Valstybės remiamų pajamų dydis (VRP) 2023 metams – 157 Eur.

Prašymas dėl paramos būstui išsinuomoti (BP-3 forma) (dėl įrašymo į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą).

Prie prašymo pateikiamas užpildytas 6 priedas (Pajamų, kurios, vadovaujantis piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, neįskaitomos į asmenų ir šeimų gaunamas pajamas, sąrašas).

Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu (toliau – Įstatymas). 

Asmenys ir šeimos, atitinkantys Įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, norėdami gauti paramą būstui įsigyti, kreipiasi į savivaldybės administraciją pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka asmens (šeimos atveju – vieno iš šeimos narių pasirinktinai) deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu asmuo deklaruotos gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurioje yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją, pateikdami socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymą suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti.

Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šiuos reikalavimus:

1) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas, t. y. pateikė VMI Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją FR0001; deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių (dydžiai nurodyti žemiau);

2) įsigyja pirmą būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje arba atitinka vieną iš šių sąlygų:

a) pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos ir šio prašymo pateikimo metu neturi būsto nuosavybės teise ir nebuvo pasinaudoję šia paramos forma ar finansine paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymu;

b) turi ar per pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos turėjo nuosavybės teise būstą, kurio naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų ir (ar) vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų. Parama teikiama valstybės iš dalies kompensuojamų būstų kreditų gavėjams būstui pirkti, statyti (dalį kredito panaudojant žemės sklypui, kuriame yra arba planuojamas statyti būstas, pirkti), nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti arba mokant išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją;

c) neįgalusis ar šeima, kurioje yra neįgalusis, nuosavybės teise turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų poreikiams. Parama teikiama tik valstybės iš dalies kompensuojamų būstų kreditų gavėjams nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti jį pritaikant neįgaliųjų poreikiams.

Turto ir pajamų dydžiai (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis):

• asmens be šeimos grynosios metinės pajamos – 106 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžių ir turtas – 129 VRP dydžių;
• dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 148 VRP dydžių ir turtas – 262 VRP dydžių;
• keturių ar penkių asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 178 VRP dydžių ir turtas – 349 VRP dydžių;
• šešių ar daugiau asmenų šeimos grynosios metinės pajamos vienam asmeniui – 30 VRP dydžių ir turtas vienam asmeniui –  83 VRP dydžių.

P.S. Valstybės remiamų pajamų dydis (VRP) – 157 Eur.

Subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikimas

Teikiamų subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti dydžiai yra:

1) 15 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio kredito likučio) sumos – jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);

2) 20 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio kredito likučio) sumos – jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką ar vieną vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);

3) 25 procentai suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio kredito likučio) sumos – jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus ar du vaikus, kuriems (ar vienam iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);

4) 30 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio kredito likučio) sumos:

a) šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ir (ar) tris ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam, ar keliems iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);

b) neįgaliesiems arba šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų;

c) asmenims iki 36 metų, kurie yra buvę likę be tėvų globos (rūpybos), ar jų šeimoms;

d) šeimoms, kuriose motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų ir (ar) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).

Asmenims ir šeimoms suteikta subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti panaudota šio kredito pradiniam įnašui ar jo daliai padengti.

Asmenims ir šeimoms, teisę į subsidiją įgijusiems po kompensuojamo būsto kredito gavimo, subsidijos suma apskaičiuojama nuo likusios negrąžintos kompensuojamo būsto kredito sumos. Asmuo ar šeima turi būti įvykdę visus skolinius įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį iki kreipimosi į kredito įstaigą su prašymu apskaičiuoti ir išmokėti subsidiją dienos.

Jeigu valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas teisę į subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti įgijo po to, kai gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, suteiktą iš kredito davėjams nustatyto valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo metinio limito, subsidija apskaičiuojama pagal valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito likučio sumą, buvusią tą dieną, kai valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas kreipėsi į kredito davėją su prašymu pakeisti su kredito davėju sudarytą sutartį dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito teikimo.

Prašymo dėl paramos būstui įsigyti (BP-1) forma (valstybės iš dalies kompensuojamam būsto kreditui ir subsidijai gauti).

Prie prašymo pateikiamas užpildytas 6 priedas (Pajamų, kurios, vadovaujantis piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, neįskaitomos į asmenų ir šeimų gaunamas pajamas, sąrašas).

Druskininkų savivaldybėje regionui nepriskiriamos vietovės šiose NT vertės zonose (šiose zonose būsto įsigyti su finansine paskata negalima):

7.1.1, 7.1.2, 7.1.3, 7.1.4, 7.1.5, 7.1.6, 7.1.7, NT vertės zoną galite pasitikrinti 

Teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms turi jaunos šeimos, kurios atitinka visus šiuos reikalavimus:

1. Prašymo dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms  pateikimo metu atitinka jaunos šeimos apibrėžimą, t. y. Jauna šeima – šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių ar asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, yra iki 36 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų arba (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ir yra iki 36 metų.
2. Įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regione, kurio teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 procentais mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose.
3. Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą (deklaracijos forma FR0001).

Subsidijos suteikiamos:

1. jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 15 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;
2. jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką ar vieną vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 20 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;
3. jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus ir (ar) du vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 25 procentai būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;
4. jaunoms šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ir (ar) tris ir daugiau vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 30 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos.

Iki 15 procentų suteikto būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos jaunos šeimos galės panaudoti žemės sklypui, kuriame yra būstas arba planuojama jį statyti, įsigyti.

Būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų arba šios sumos ekvivalentas kita valiuta.

Pagrindiniai žingsniai:

1. Jauna šeima regione susiranda būstą pirkimui arba sklypą statybai.
2. Šeima deklaruoja turtą ir užpildo prašymą
3. Savivaldybė per 10 darbo dienų išduoda pažymą subsidijai gauti, jeigu tam yra lėšų ir jei šeima atitinka kriterijus. Jei visos lėšos tiems metams išnaudotos, pažyma neišduodama, bet formuojamas sąrašas naujam finansavimo periodui laikantis eiliškumo pagal prašymo pateikimo datą. Jauna šeima šį statusą turi atitikti tik prašymo pateikimo metu.
4. Jauna šeima, gavusi pažymą, per 15 kalendorinių dienų kreipiasi į pasirinktą kredito įstaigą.
5. Kredito įstaiga per tris mėnesius priima sprendimą suteikti kreditą arba ne. Nusprendusi suteikti paskolą būstui kredito įstaiga pasirašo kreditavimo sutartį su jauna šeima.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip per 4 mėnesius perveda subsidiją už jauną šeimą kredito įstaigai.

Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu išduoto leidimo prekiauti ar teikti paslaugas informacija suvedama į www.licencijavimas.lt sistemą. Išsiunčiama el. nuoroda į išduotą leidimą, neprivaloma turėti popierinio leidimo prekybos ar paslaugų teikimo vietoje.  

Norint įsirengti lauko kavinę Savivaldybės administracijai pateikiama:

1. Paraiška išduoti (pratęsti) leidimą prekiauti ar teikti paslaugas;
2. Lauko kavinės vizualizacija;
3. Jeigu lauko kavinė įrengiama prie nuomojamų maitinimo paskirties patalpų privačioje teritorijoje – žemės sklypo savininko (-ų) sutikimas ir patalpų nuomos sutartis – šiuo atveju rinkliava nemokama.

Jeigu pateikti dokumentai atitinka teisės aktuose nurodytus reikalavimus, rengiamas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas išduoti leidimą įrengti lauko kavinę. Leidimas išduodamas per www.licencijavimas.lt sistemą.

Tokie leidimai prekiauti švenčių dienomis prie gatvių Druskininkų savivaldybėje neišduodami. 

Dėl prekybos ar paslaugų teikimo renginių metu kreiptis reikia į renginio organizatorių. 

Druskininkų savivaldybės administracijai pateikiama:

Paraiška išduoti (pratęsti) leidimą prekiauti ar teikti paslaugas;

Kai prekybos vieta įrengiama prie kito asmens privačioje teritorijoje – žemės sklypo savininko (-ų) sutikimas – šiuo atveju rinkliava nemokama.

Prekybinės vietos vizualizaciją (prekybos įrenginio nuotrauka).

Jeigu pateikti dokumentai atitinka teisės aktuose nurodytus reikalavimus, rengiamas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas išduoti leidimą prekiauti. Leidimas išduodamas per www.licencijavimas.lt sistemą.