Valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė

Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymu, visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba. Valstybės ir savivaldos institucijų, įstaigų ir organizacijų, ryšių, transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos, policijos ir teisėsaugos tarnybų, prekybos ir kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai turi užtikrinti, kad gyventojai būtų aptarnaujami valstybine kalba.

Savivaldybės kalbos tvarkytojas, vykdydamas valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės funkciją:

  • prižiūri, kaip savivaldybės teritorijoje laikomasi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos nutarimų ir kitų valstybinės kalbos vartojimą ir jos taisyklingumą reglamentuojančių teisės aktų;
  • atlieka specialius Valstybinės kalbos inspekcijos nurodymus;  
  • prižiūri, ar valstybinė kalba vartojama savivaldybės teritorijos įmonių, įstaigų, organizacijų viešuosiuose užrašuose, antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose;
  • prižiūri, ar savivaldybės teritorijos viešieji užrašai taisyklingi, derina reklamos projektus; 
  • konsultuoja savivaldybės teritorijoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojus bei kitus asmenis valstybinės kalbos vartojimo klausimais.

Savivaldybės kalbos tvarkytoja:

Diana Sinkevičiūtė - Griežė, Turizmo, komunikacijos ir kultūros skyriaus vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene
Kontaktai

[[#ex]]

Ar galimi vartoti adaptuoti simbolinių pavadinimų „Facebook“, „Twitter“ variantai feisbukas, tviteris?

Taip, galimi.
     Labai paplitę nelietuviški simboliniai pavadinimai adaptuojami ir virsta bendriniais žodžiais (rašomi be kabučių ir mažąja raide), pvz.: audi, mersedesas, boingas ir pan.

     Bendriniais žodžiais jau tapę ir socialinių tinklų pavadinimų „Facebook“, „Twitter“, „YouTube“ adaptuoti variantai – feisbukas, tviteris, jutubas. Kaip galimi sinonimai jie įrašyti ir į „Enciklopedinį kompiuterijos žodyną“, „Aiškinamąjį kompiuterijos terminų žodyną“,

Galimi vartoti ir kiti adaptuoti plačiau paplitusių pavadinimų variantai: instagramas, mesendžeris, skaipas ir pan.


Ar taisyklingas sakinys „Jis dabar yra atostogose“?

Taisyklingas. Kurį laiką ne visai tinkamu laikytas ir todėl taisytas (žr. Kanceliarinės kalbos patarimai, Vilnius, 2002, p. 43) vietininkas atostogose dabar pripažįstamas bendrinės kalbos norma.
„Kalbos patarimuose“ (Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas, Vilnius, 2003) teigiama, kad vietininkas galimas vartoti būviui su laiko atspalviu reikšti, pvz.: Vedėjas dabar yra atostogose. Teatras jau gastrolėse. Jis stažuotėje. Tėvas jau pensijoje (p. 125).


Ką siūloma vartoti vietoj angl. „preparty, pre-party, before party “ ir „afterparty“?

Neoficialų pasibuvimą prieš oficialų renginį siūloma vadinti priešvakariu.

Pasibuvimą po renginio galima vadinti povakariu, pratęstuvėmis.

 Gali būti vartojamas ir visuomenės pasiūlytas atitikmuo dūzgės.


Kaip kirčiuoti žodį Kalėdos?

Kristaus gimimo šventė Kalė̃dos 2-osios kirčiuotės (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“): Kalė̃dų, Kalė̃doms, Kalėdàs, Kalė̃domis... Etimologiškai pavadinimas siejamas su lenk. kolęda, rus. кoлядa.


Didžiąja ar mažąja rašyti trumpinį šv. šventės pavadinime?

Sutrumpinimas šv. neįeina į šventės pavadinimą, todėl paprastai rašomas mažąja raide: šv. Kalėdos, šv. Velykos. (Stilistiškai didžiosios raidės vartojimas įmanomas, ypač religinio pobūdžio tekstuose.)

  Primintina, kad sveikinimai su prielinksnio su konstrukcijomis (pvz., Sveikinu su Kalėdomis!) paplito dėl rusų kalbos įtakos, o lietuviams įprastesni Sveiki sulaukę šventų Velykų! Džiaugsmingų šventų Kalėdų! Beje, žodis šventas, neįeina į šventės pavadinimą ir nėra būtinas. Todėl ne klaida sakyti: Jeigu Kalėdos būdavo be sniego, buvo manoma, kad pavasaris vėluos ateiti. Atėjus krikščionybei, mūsų protėvių švenčiama gamtos atbudimo šventė Velykos sutapatinta su Kristaus prisikėlimu.


KAIP KIRČIUOTI ŽODĮ VELYKOS?

Krikščionių ir judėjų šventės pavadinimas, kai krikščionys švenčia Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų, judėjai mini Izraelio tautos išėjimą iš Egipto. Velýkos yra 1-osios kirčiuotės žodis; turi tvirtapradį pastoviai kirčiuotą antrą nuo galo skiemenį: Velýkų, Velýkoms, Velýkas, Velýkomis...


„ATVELYKIS“ – DIDŽIOJI AR MAŽOJI RAIDĖ?

Atvelykis švenčiamas pirmą sekmadienį po Velykų. Šventės pavadinimas rašytinas didžiąja raide pagal bendrąsias rašybos taisykles, žr. Lietuvių kalbos rašybos taisyklių (patvirtinta 2022 m. sausio 6 d. VLKK nutarimu Nr. N-1(190)) 8.8.3 p.

Lietuvoje Atvelykis dar vadinamas Velykėlėmis. Pagal lietuvių papročius tai velykinio svečiavimosi pabaiga. 


„PRIPILDYTI KUO“ AR „PRIPILDYTI KO“?

Su pilnį žyminčiu veiksmažodžiu pripildyti objektas reiškiamas ne įnagininku, o kilmininku (ne pripildyti kuo, o pripildyti ko), pvz.: Balionas pripildytas dujomis (taisoma dujų). Rinkos ekonomika pripildė lentynas prekėmis (taisoma prekių). Autobusas pripildytas keleiviais (taisoma keleiviųpilnas keleiviųpilnutėlis keleivių). Pavasaris jo sielą pripildė džiaugsmu (taisoma džiaugsmo). 


„E. VAUČERIS“, „E-VAUČERIS“, „E. KUPONAS“, „E-KUPONAS“ AR KITAIP?

Paramos priemonė, kuria naudojantis galima įsigyti prekių su nuolaida, yra ne elektroninis vaučeris, o elektroninis kuponas. Atkreiptinas dėmesys į sutrumpinto junginio rašybą – po žodžio elektroninis santrumpos dedamas taškas – e. kuponas.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo projekte elektroninis kuponas apibrėžiamas kaip „Valstybės teikiamos paramos priemonė, kuria paramos gavėjui elektroniniu būdu suteikiama nuolaida įsigyjant maisto prekių, išskyrus alkoholinius gėrimus, iš žemės ūkio veiklos subjektų ir labai mažų įmonių, prekiaujančių žemės ūkio ir maisto produktais“.


KUR RAŠOMAS CITATOS PABAIGOS TAŠKAS: PRIEŠ KABUTES AR PO JŲ?

Sakinio galo ženklai kabutėmis skiriamõs tiesioginės kalbos ir citatos sakinio pabaigoje rašomi prieš uždaromąsias kabutes (žr. Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 16.1.1 punktą), pvz.:

  • Į ją pažiūrėję žmonės sakydavo: „Kokia graži ir maloni mergaitė.“ 
  • Ciceronas sakė: „Įžangai reikia kuo daugiau svarumo ir kuo mažiau spindesio.“ 
  • Šiandien klausia manęs: „Kur buvai?“ 
  • Lengva pasakyti: „Kirsk sau...“ 
  • Jis dar mažas, būdavo, vaikščioja paskui mane ir vis prašo: „Terese, uogų! Teresyte, uogų!“  
  • „Kad žinotumėt, ką aš žinau, – pamanė Karalienė, – tai jūs dar kitaip kalbėtumėt.“

     Tačiau kai sakinio gale kabutėmis išskirtas simbolinis pavadinimas ar trumputė citata (ne citatos sakinys!), taškas rašomas po kabučių (žr. Skyrybos taisyklių 16.3 punktą), pvz.: Bernardinai kviečia prisijungti prie akcijos Kalėdinė sriuba“. Šitą pažadą pakartojo apaštalas Paulius, sakydamas, kad visi esame viena duona ir vienas kūnas.

   Kai sakinio gale atsiduria kabutėmis išskirtas pavadinimas ar citata, kurių pabaigoje yra klaustukas, šauktukas ar daugtaškis, jeigu jie sutampa su sakinio pabaigos ženklu, jis toks rašomas vienas (tada papildomo sakinio galo ženklo po kabučių nereikia), pvz.: Ar Lietuvoje kada buvo pastatytas spektaklis „Kaip užmušti Jasoną?“ O jei sakinio ir pavadinimo ar citatos ženklai nesutampa, sakinio pabaigos ženklas po kabučių reikalingas, pvz.: Šiauliuose pastatytas spektaklis „Kaip užmušti Jasoną?“. (žr. Skyrybos taisyklių 16.3 punkto pastabą.)


KĄ SIŪLOMA VARTOTI VIETOJ ANGL. „PODCAST“, „PODCASTING“?

Rekomendaciniame Svetimžodžių atitikmenų sąraše (patvirtintame VLKK 2012 m. lapkričio 8 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-4) teikiami atitikmenys tinklalaidė (angl. podcast) ir tinklalaidžių sklaida, tinklalaidžių prenumerata (angl. podcasting).

Tinklalaidė – tai skaitmeninio formato muzikinė laida arba pokalbis, parsisiunčiami iš interneto.

Taip pat siūloma vadinti: angl. screencasting – ekranlaidė; angl. videocasting – videotinklalaidė.


KAIP TAISYKLINGAI NURODYTI PAREIGAS?

Įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų, padalinių ir veiklos barų vadovų pareigų pavadinimai sudaromi su kilmininko formos priklausomuoju žodžiu, pvz.: direktorius komercijai (taisoma komercijos direktorius), direktorius technikai (taisoma technikos direktorius), plg.: departamento direktoriusinspekcijos viršininkas ir pan.

Kai nusakomas pavaldumo santykis (prezidento patarėjasdirektoriaus pavaduotojasministro padėjėjas) ir veiklos sritis, kilmininkas užimtas, tai veiklos pavadinimas reiškiamas naudininku, pvz.: direktoriaus pavaduotojas turizmuiprezidento atstovas spaudaimero patarėjas kultūrai. Kilmininkas tokiais atvejais būtų dviprasmiškas, plg. mero kultūros patarėjas. Šie pavadinimai gali būti sudaromi ir su žodžiu reikalams, pvz., direktoriaus pavaduotojas gamybos reikalams.

Patarėjų, referentų, konsultantų pareigų pavadinimai gali būti sudaromi su žodžio klausimai įnagininku, pvz., patarėjas užsienio politikos klausimais.

 Pareigų pavadinimai sudaromi su vyriškosios giminės daiktavardžiais. Šiuo atveju kalbama apie skyriaus vedėjo pareigas, taigi Genutė Petrienė, laikinai einanti skyriaus vedėjo pareigas.

Primintina, kad moterims apibūdinti vartojami moteriškosios giminės daiktavardžiai (giminė derinama), pvz., skyriaus vedėja Jonė Gailienė (bet  ji eina skyriaus vedėjo pareigas, – vyriškoji giminė vartojama apibendrintai raiškai).


KALBIŠKAI APIE PANDEMIJĄ: KARANTINAS, SAVIIZOLIACIJA, KORONAVIRUSAS

Pasaulį apėmus COVID-19 infekcijai, mūsų žodynas pasipildė naujais terminais.

Pavadinimas koronavirusas (lot. corona – „karūna“, angl. – „vainikas“) sudarytas iš dviejų žodžių. Paprastai iš dviejų žodžių sudaryti pavadinimai, kurių pirmasis yra tikrinis, rašomi didžiąja raide, pvz.: Ebolos virusas (nuo upės pavadinimo), Zikos virusas (nuo miško pavadinimo) ir pan. Tačiau „corona“ nėra tikrinis vardas, todėl rašytinas vienas žodis – koronavirusas (mažąja raide, be kabučių), kaip ir rotavirusas, norovirusas, adenovirusas, enterovirusas ir pan.

Viruso pavadinimas COVID-19 (angl. Coronavirus disease 2019) rašomas didžiosiomis raidėmis, be kabučių, su brūkšneliu (ne brūkšniu!). Be kabučių rašomi ir kiti virusų pavadinimai, kuriuos sudaro santrumpos: SŪRS (sunkus ūmus respiracinis sindromas; lietuviškuose tekstuose pavartojama ir angliško šio viruso pavadinimo Severe acute respiratory syndrome santrumpa SARS), ARRS (Artimųjų Rytų respiracinis sindromas; labiau paplitusi angl. pavadinimo Middle East respiratoty syndrome santrumpa MERS).

Koronavirusu užsikrėtusiems žmonėms privaloma saviizoliacija. Šis daiktavardis darybiškai taisyklingas (kaip savirealizacija, savireguliacija ir pan.). Iš veiksmažodinių daiktavardžių sudarytais dūriniais su dėmeniu savi– nusakomas į save nukreiptas veiksmas (panašiai kaip žodžiais su sangrąžos dalelyte). Saviizoliacijos sinonimas yra izoliavimasis. Galimas ir vietininkas saviizoliacijoje (pvz., grįžusieji iš užsienio yra saviizoliacijoje). Vis dėlto pirmenybė teiktina veiksmažodžio formoms: grįžusieji iš užsienio yra izoliavęsi (ne saviizoliavęsi – dėmuo savi- yra perteklinis).

Karantinas (angl. quarantine, rus. карантин) yra įvairios priemonės, neleidžiančios plisti epidemijai. Nusakant įvairias ribojimo, izoliavimo priemones gali būti sakoma taikyti karantinąlaikytis karantino, izuoliuoti(s) dėl karantino, paskelbti karantiną ir pan. Nusakant izoliavimo(si) vietą gali būti sakoma būti karantinelaikyti karantine, uždaryti į karantiną ir pan. Priverstinio izoliavimo(si) reikšme gali būti vartojamas ir veiksmažodis karantinuoti(s): karantinuotas kruizinis laivasasmuo, kuriam įtariamas virusas, karantinavosi.


ATSTOVAUTI KAM AR KĄ?

Kokio linksnio reikalauja veiksmažodis „atstovauti“?

Veiksmažodis atstovauti reikalauja naudininko, o ne galininko. Todėl ne atstovauti Lietuvą, mokyklą, universitetą, komisiją, o atstovauti Lietuvai, Druskininkams, mokyklai, universitetui, komisijai ir pan.


KAIP TAISYKLINGAI RAŠYTI SOCIALINIŲ TINKLŲ PAVADINIMUS?

Lietuvių kalboje socialinių tinklų pavadinimai pradėti vartoti palyginti neseniai, todėl jų rašyba labai įvairuoja.

Ar galimi vartoti adaptuoti simbolinių pavadinimų „Facebook“, „Twitter“ variantai feisbukastviteris?

Taip, galimi.
 Labai paplitę nelietuviški simboliniai pavadinimai adaptuojami ir virsta bendriniais žodžiais (rašomi be kabučių ir mažąja raide), pvz.: audimersedesasboingas ir pan.

Bendriniais žodžiais jau tapę ir socialinių tinklų pavadinimų „Facebook“, „Twitter“, „YouTube“  adaptuoti variantai – feisbukastviteris, jutubas.  Šie žodžiai laikomi oficialiųjų simbolinių pavadinimų sinonimais ir juos galima drąsiai vartoti.

Galimi vartoti ir kiti adaptuoti plačiau paplitusių pavadinimų variantai:  instagramasmesendžerisskaipas ir pan.


AR TAISYKLINGA „PICA, MAISTAS, KAVA IŠSINEŠIMUI“?

Dėl pasaulį užklupusios pandemijos pasikeitė žmonių įpročiai. Jei prieš penkerius metus maisto išsinešimo paslauga nebuvo populiari, dabar tai – daugelio kasdienybė. Tačiau skelbimuose apie šią paslaugą labai dažnai galima pastebėti klaidų.

Junginyje maistas išsinešimui netaisyklingai vartojamas veiksmažodinių daiktavardžių naudininkas tikslui, paskirčiai reikšti.

Tokie veiksmažodiniai daiktavardžiai gali būti keičiami bendratimi: maistaspicakava išsinešti , o kai kuriais atvejais – reikiamybės atspalvį turinčiais junginiais: maistaspicakava išsineštinai  arba būdvardžiais: išsineštinis maistasišsineštinė picaišsineštinė kava.

[[#ex]]