Vyriausybei pritarus pakeitimams, kurie palengvins kurorto ir kurortinės teritorijos statuso gavimą, Lietuvos kurortų asociacija, kurios narė yra ir Druskininkų savivaldybė, įspėja: mažinant reikalavimus rizikuojama nuvertinti patį kurorto vardą ir prarasti konkurencinį pranašumą užsienio rinkose.
„Jeigu norime stiprių Lietuvos kurortų, turime investuoti į jų kokybę, o ne dauginti statusų skaičių. Mano nuomone, Lietuvoje turėtų būti priešinga kryptis – kuo daugiau norinčių tapti kurortais, tuo aukštesni turėtų būti reikalavimai. Tik taip kurorto vardas išliks vertingas ir Lietuvoje, ir užsienio rinkose“, – sako Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
Jis įsitikinęs, kad Lietuva turėtų įvertinti Europos šalių patirtį ir reikalavimų kurortams kartelę kelti aukštyn.
Kurortų asociacija aktyviai dalyvavo pakeitimų rengimo procese ir pasisakė už atsakingą sistemos tobulinimą. Tačiau galutinė pakeitimų redakcija nei su Kurortų asociacija, nei su kitais socialiniais partneriais nebuvo aptarta.
Iki šiol kurorto statusas buvo siejamas ne tik su turizmui patrauklia aplinka, bet ir su išvystyta sveikatinimo, medicininės reabilitacijos bei sanatorinio gydymo infrastruktūra. Naujoje tvarkoje dalis šių reikalavimų sušvelninami. Taip pat atsisakoma reikalavimo užtikrinti tranzitinio krovininio transporto nukreipimą aplenkiant kurorto teritoriją.
„Kuriame precedentą – užuot reikalavę, kad vietovė atitiktų kurorto standartą, mažiname patį standartą. Klausimas ne kiek kurortų Lietuva turės, o ką iš tiesų reikš kurorto vardas. Jis turi likti aukšto kurortologijos, sveikatinimo infrastruktūros ir aplinkos kokybės standarto ženklu“, – sako Lietuvos kurortų asociacijos prezidentas Darius Jasaitis.
Asociacijos direktorė Kristina Citvarienėi situaciją lygina su priedangų ženklinimu – lipdukas yra, tačiau realaus turinio už jo gali ir nebūti. „Gali susidaryti panaši situacija kaip su oro pavojaus priedangomis – ženklai iškabinti visame mieste, tačiau prireikus jų paaiškėjo, kad į dalį patalpų patekti neįmanoma arba jos virtusios sandėliais. Kurorto statusas taip pat negali tapti tik administraciniu lipduku, skirtu vietovės turizmo rinkodarai“, – pabrėžia K. Citvarienė.
Anot jos, kurortologijos flagmanais laikomose šalyse, tokiose kaip Vokietija, Lenkija, Vengrija ir kitur, kurorto statusas yra branginamas ir suteikiamas tik atitikus aukštus reikalavimus, susijusius su gamtiniais gydomaisiais veiksniais, balneologija, medicininėmis paslaugomis ir sveikatai palankia aplinka, arba turint aiškų istorinį kurortologinį pagrindą.
Vienas reikšmingiausių pakeitimų – mažinami reikalavimai sanatorinio gydymo infrastruktūrai. Pagal naują tvarką stacionarinės medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugų pakaks vienoje iš trijų sveikatos priežiūros įstaigų.
Vyriausybės sprendimu taip pat panaikinamas reikalavimas kurortui turėti aplinkkelį arba kelius, kuriais tranzitinis krovininis transportas būtų nukreipiamas aplenkiant teritoriją. Asociacijos vertinimu, tai sunkiai dera su kurorto paskirtimi – ramybe, švaria aplinka, sveikatinimu ir gamtinių išteklių apsauga.
Asociacija taip pat atkreipia dėmesį, kad prieš plečiant kurortų sistemą turėtų būti aišku, kaip bus finansuojami valstybės įsipareigojimai kurortų politikai įgyvendinti.
„2023 m. priimtas Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymas, tačiau jame numatytiems tikslams ir priemonėms įgyvendinti iki šiol nėra sukurtas finansinis pagrindas“, – akcentuoja K. Citvarienė.
Anot jos, kurorto statusas valstybei turėtų reikšti ne tik administracinį sprendimą, bet ir ilgalaikę politiką – kurortologinius tyrimus, gamtinių gydomųjų išteklių apsaugą, sveikatinimo infrastruktūros bei medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo stiprinimą.