„Druskininkuose turime aktyvų smulkųjį ir vidutinį verslą ir tai džiugina. Suprantame, kad verslo pradžia ar plėtra reikalauja daug pastangų, todėl siekiame kurti aplinką, kurioje būtų lengviau žengti pirmuosius žingsnius ir augti. Atnaujintas paramos teikimo tvarkos aprašas – tai atsakas į verslo bendruomenės išsakytus poreikius. Įtraukėme aktualias, šiuolaikiškas veiklas – nuo interneto svetainių nuomos ar DI įrankių iki patalpų nuomos ir infrastruktūros negalią turintiems žmonėms pritaikymo. Norime ne tik suteikti finansinį impulsą, bet ir padėti verslui žengti koja kojon su naujovėmis. Kviečiu pasinaudoti šiomis galimybėmis ir kartu kurti stipresnius, modernesnius Druskininkus“, – sako Druskininkų savivaldybės vicemeras Simonas Kazakevičius.

Nuo šiol tvarkos apraše atsiranda naujų remiamų veiklų, kurios atspindi šiandieninio verslo poreikius. Daug dėmesio skirta skaitmenizacijai ir inovacijoms – kompensuojamos interneto svetainių nuomos išlaidos, dirbtinio intelekto įrankių įsigijimas bei jiems reikalingi programavimo darbai.

Nematerialus turtas – kaip interneto svetainės, elektroninės parduotuvės ar DI įrankiai – tampa svarbia paramos dalimi. Iki 1000  eurų kompensacija skiriama, kai sukuriama nauja prekė ar paslauga, anksčiau neegzistavusi savivaldybės teritorijoje.

Verslui itin aktuali ir komercinių patalpų nuomos išlaidų kompensacija – nuo šiol bus galima gauti iki 1 000 eurų kompensaciją už pirmus veiklos metus nuomotas patalpas.

Dar vienas svarbus pokytis – infrastruktūros pritaikymo asmenims su negalia išlaidų kompensavimas. Parama siekia iki 1000 eurų už pandusų, kopiklių ir kitos būtinos įrangos įsigijimą ir įrengimą.

Naujai pradedantiems SVV subjektams bus kompensuojamos ir buhalterinės apskaitos išlaidos – iki 500 Eur per pirmuosius veiklos metus.

Siekiant užtikrinti teisingą nekilnojamojo turto pardavimo pajamų deklaravimą mokestiniams tyrimams buvo atrinkti 44 asmenys. Atlikus jau keletą kontrolės ir stebėsenos veiksmų nustatyta, kad asmenims teks papildomai sumokėti beveik 57 tūkst. Eur pajamų mokesčio.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Kauno AVMI) atlikto tyrimo metu buvo nustatytas atvejis, kai gyventojas bandė nepagrįstai pasinaudoti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata.

GPM lengvata taikoma nekilnojamojo turto pardavimo pajamoms už parduotą gyvenamąjį būstą, kuriame gyventojo deklaruota gyvenamoji vieta buvo trumpesnį negu 2 metų laikotarpį ir gautos pajamos per vienerius metus nuo tokio būsto pardavimo yra panaudojamos kitam gyvenamajam būstui įsigyti.

Kauno AVMI atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad gyventojas 2020–2023 m. įsigijo septynis nenaujos statybos butus, juos suremontavo ir pardavė po 3–8 mėnesių. Kiekviename iš šių butų tikslu formaliai atitikti GPM lengvatos sąlygas jis trumpam deklaravo savo gyvenamąją vietą – nuo 2 iki 5 mėnesių, o vienu atveju tik 8 dienoms.

„Surinkti duomenys parodė, kad šie butai nebuvo naudojami nuolatinei gyvenamajai vietai – juos įsigyta ir parduota siekiant pelno. Be to, tyrimo metu nustatyta, kad gyventojas šiuose butuose faktiškai negyveno, ką patvirtino ir nekilnojamojo turto pirkėjai,“- teigia Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė.

Atsižvelgus į sandorių pasikartojimą, tęstinumą bei faktą, kad pajamos iš nekilnojamojo turto sudarė 80–91 proc. visų asmens pajamų, konstatuota, jog ši veikla turėjo verslo požymių. Per nurodytą laikotarpį gyventojas iš nekilnojamojo turto pardavimo gavo beveik 700 tūkst. Eur pajamų.

Po atlikto tyrimo gyventojas pateikė patikslintas deklaracijas už 2020–2023 m. ir deklaravo daugiau nei 280 tūkst. Eur apmokestinamųjų pajamų. Papildomai apskaičiavęs mokesčius, jis sumokėjo 45 tūkst. Eur GPM.

Kas privalo pateikti pajamų ir turto deklaracijas?

Pajamas iki 2025 m. gegužės 2 d. deklaruoti turi gyventojai, kurie:

• Nori pasinaudoti numatytomis GPM lengvatomis;
• Pardavė 3 metus neišlaikytą automobilį;
• Pardavė 10 metų neišlaikytą nekilnojamąjį turtą (išskyrus gyvenamąjį būstą, kuriame būste bent 2 metus buvo deklaruota gyvenamoji vieta).
• Nuomojo turtą;
• Gavo didesnių kaip 2,5 tūkst. Eur vertės dovanų ne iš šeimos narių;
• Gavo didesnes nei 500 Eur palūkanas iš paskolų, indėlių ar vertybinių popierių;
• Jei jie ar vienas iš sutuoktinių ėjo pareigas, kurias užimant pagal įstatymą būtina deklaruoti turtą ir pajamas;
• Vykdę individualią veiklą pagal pažymą ar turėję verslo liudijimus (net jei negavo pajamų);
• Taikė per didelį metinį neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD);

Kaip galima deklaruoti pajamas?