Šiandien į Nemuną ties Varviškės kaimu buvo išpiltas biologinis preparatas „VectoBac 12AS“ kraujasiurbių upinių mašalų lervutėms naikinti. Procesą stebėjo Gamtos tyrimų centro ir Druskininkų savivaldybės administracijos specialistai.
Kaip ir kasmet, preparatas į Nemuną bus pilamas du kartus, pirmąjį kartą išpilta 4 tūkst. litrų, antrąjį bus išpilta 2,5 tūkst. litrų.
„Bendradarbiaujant su Gamtos tyrimų centro mokslininkais, kurie kasmet atlieka tyrimus ir nustato tinkamiausią lervų naikinimo laiką, mašalų populiacija reguliuojama jau daugiau kaip dešimt metų. Tai daroma bendru Aplinkos apsaugos ministerijos ir penkių Alytaus regiono savivaldybių rūpesčiu bei lėšomis. Upinių mašalų lervų naikinimas kasmet kainuoja daugiau kaip 100 tūkst. eurų, tačiau tai – vienintelis būdas išvengti jų antplūdžio ir saugiai bei ramiai mėgautis prasidedančiais vasariškais orais“ – sako Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.
Antrąjį kartą preparatas bus panaudotas, atsižvelgus į mokslininkų rekomendacijas – kaip ir kasmet, jie atliks tyrimus ir stebės upinių mašalų populiacijos rodiklius. Šis preparatas sukurtas taip, kad naikina tik konkrečios rūšies mašalus, nekenkdamas nei augmenijai, nei kitai gyvūnijai.
Birželio mėnesį suaktyvėjantys upiniai mašalai – visą Pietų Lietuvos regioną kamuojanti problema.
Gamtos tyrimų centro Laboratorijos vadovė dr. Rasa Bernotien pastebi, kad mašalų gausa yra gerokai mažesnė nei anksčiau – lyginant su laikotarpiu, kai biologinis preparatas nebuvo naudojamas, mašalų sumažėjo šimtais kartų.
„Anksčiau situacija buvo kur kas sudėtingesnė – tam tikrais laikotarpiais mašalų kiekiai būdavo milžiniški, o žmonėms lauke išbūti tapdavo tikru iššūkiu. Dabar matome akivaizdų pokytį, pasiektą nuosekliai taikant biologinę mašalų kontrolę“, – sako R. Bernotienė.
Lietuvoje aptinkama apie 30 mašalų rūšių, tačiau ne visos jos kanda žmonėms. Vienos gyvena prie šaltinių ir žmonių beveik nepuola, o labiausiai juntamos tos rūšys, kurios veisiasi didelėse upėse. Nemune besiveisiantys upiniai mašalai kelia didelį diskomfortą žmonėms, gyvūnams, literatūroje nurodoma, kad šie mašalai nuo upės gali nutolti iki 70 km.
Specialistai pabrėžia, kad biologiniai preparatai veikia tik tam tikroje mašalų vystymosi stadijoje – lervų periode. Todėl labai svarbu tiksliai parinkti jų naudojimo laiką. Preparatas neveikia nei kiaušinėlių, nei lėliukių stadijoje esančių mašalų, todėl nuolat stebima jų vystymosi eiga.
Primename, kad 1999 metais Vyriausybė patvirtino upinių mašalų reguliavimo programą, tačiau 2010-aisiais, panaikinus apskritis, buvo nutrauktas ir programos finansavimas. Nuo to laiko Druskininkų savivaldybės taryba kiekvienais metais po keletą kartų kreipdavosi į Vyriausybę, Aplinkos ir Finansų ministerijas.
2016 m. programa buvo atnaujinta, o Druskininkų savivaldybės administracijos specialistams patikėta koordinuoti ir įgyvendinti projektą.