„Visada atstovaudamas savivaldybės bendruomenę kalbu tik apie konkrečius dalykus. Prieš susitikimus Seime ir Vyriausybėje su Druskininkų savivaldybės specialistais padarėme namų darbus – Vyriausybės kancleriui pateikiau konkrečias mūsų žmonių problemas su galimais sprendimų variantais, o Sveikatos apsaugos ministrei akcentavau klaidingą Visuomenės sveikatos biurų finansavimo metodiką, net 40% per mažą finansavimą bei faktą, kad Higienos instituto rengiama Savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaita vėluoja beveik du metus.  Sunkumų su biurokratija Lietuvoje turi ne tik „Teltonika“. Pavyzdžiui, norime Druskininkuose padaryti patogesnį privažiavimą prie darželio – 2-3 metai biurokratijos, norime Ateities-Veisiejų gatvėje įrengti žiedinę sankryžą – vėl mažiausiai 3-4 metų stabdymas, nes paliečiamas valstybinis miškas.  Susitikime su Premjeru tiesiai šviesiai pasakiau ir tai, kad ankstesnė Vyriausybė merų nepriėmė, bendruomenių kasdieninėmis problemomis nesidomėjo. O Ekonomikos ir inovacijų ministrės, kurios ministerija kuruoja turizmo, kurortų klausimus, per keturis metus nemačiau nė karto – per visą savo kadenciją ji neorganizavo nė vieno darbinio susitikimo. Tikiuosi, kad vakarykščiai susitikimai nebuvo paskutiniai, kad ši Vyriausybė iš tikrųjų pasiruošusi dirbti kartu su savivalda, o ne nuo jos atsiriboti“,  – po susitikimų sakė R. Malinauskas.

LR Seime vykusiame susitikime merams buvo pristatyti Vyriausybės programos prioritetai sveikatos srityje, akcentuojant regionams labiausiai rūpimus klausimus: medikų pritraukimą ir darbo sąlygų gerinimą, eilių mažinimą ir paslaugų kokybės gerinimą, visuomenės sveikatos stiprinimą bei sveikos gyvensenos skatinimą, inovacijų diegimą sveikatos sektoriuje. Taip pat akcentuota gyventojų psichikos sveikatos stiprinimo svarba, sveikatos sektoriaus pasirengimas civilinėms, hibridinėms ir kitoms grėsmėms.

Ministro Pirmininko Gintauto Palucko organizuotame susitikime aptartas centrinės valdžios ir savivaldybių bendradarbiavimas įvairiose srityse.

„Valstybės sėkmės ir pažangos matas yra tai, kaip ji sugeba užtikrinti galimybių lygybę ir gyvenimo kokybę visiems, nepriklausomai nuo to, kur žmogus gyvena – sostinėje ar regione. Yra regionų politikos sričių, kur būtinas tiesioginis ir didesnis nei iki šiol centrinės valdžios dėmesys, esama ir tokių, kur tereikia daugiau pasitikėjimo ir įgalinimo pačiai savivaldai, esančiai arčiausiai žmogaus, spręsti kasdienius ar ilgesnio laikotarpio rūpesčius“, – sakė G. Paluckas.

Diskusijoje išsakyti savivaldai opiausi klausimai ir lūkesčiai, aptartos XIX-osios Vyriausybės programos nuostatos ir tikslai regionų politikos srityje, paliesti sveikatos ir socialinių paslaugų prieinamumo, švietimo, investicinių projektų ir savivaldybių finansinių įrankių, kelių priežiūros ir plėtros, tarpinstitucinio bendradarbiavimo, valstybinės žemės valdymo ir kiti klausimai.

Druskininkuose susituokė 20 mišrių porų – santuokos sudarytos su Ukrainos, Bulgarijos, Italijos, Portugalijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Baltarusijos, Lenkijos, Azerbaidžano, Ispanijos, Kirgizijos ir Didžiosios Britanijos piliečiais.

113 porų santuoką registravo jų pasirinktoje vietoje, iš jų 106 jaunavedžiai meilės priesaikai rinkosi išpuoselėta aplinka garsėjantį Druskininkų miesto muziejų. Pasak jaunavedžių, Druskininkus santuokos ceremonijai jie renkasi dėl gėlynų grožio, pasakiškų miesto vaizdų, čia jaučiama didinga, šventinė atmosfera, kelianti daugybę gerų emocijų, čia kuriami nepakartojami prisiminimai.

Atnaujinti santuokos įžadus praėjusiais metais panoro 5 poros – įžadai atnaujinti Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje.

Kaip ir 2023-aisiais, praėjusiais metais daugiausiai santuokų įregistruota penktadieniais ir šeštadieniais.

Praėjusiais metais daugėjo santuokų nutraukimų: 2022-aisiais jų registruota  49, 2023-aisiais - 54, o 2024-aisiais - 62.

2024 metais sudaryti 316 mirties įrašų.

Praėjusiais metais daugėjo gimimų: 2023-aisiais jų registruota - 139, o 2024-aisiais – 148.

Praėjusiais metais populiariausias mergaičių vardas buvo Sofija. Taip pat populiarūs buvo Mortos, Viltės, Austėjos, Elijos, Agotos ir Emilijos vardai.

Buvo įdomesnių, retesnių vardų, tokių kaip: Maja, Eiva, Mija, Kaetana, Luna, Matėja, Kaja, Honorata, Milėja, Kara, Tija, Medeina ir Melisa.

Populiariausi berniukų vardai – Ąžuolas, Herkus ir Nojus. Taip pat populiarūs buvo Beno, Motiejaus, Roko, Mykolo, Jono, Kristijono, Leono, Ado, Kristupo ir Adomo vardai. Berniukai gavo ir rečiau pasitaikančius Elioto, Tajaus, Emeto, Magnuso, Deino, Tumo ir Merkio vardus.

Pasak Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Juonienės, ankstesnės tendencijos, kad druskininkiečiai prisimena ir savo vaikams suteikia lietuviškus vardus, išlieka – vaikams suteikta Jono, Motiejaus, Konstantino, Leono, Viliaus, Mortos Elenos, Salomėjos, Marijos, Izabelės, Agotos, Adelės vardai.

„Pastebime, kad ryškėja ir dar viena tendencija – tėvai nori suteikti užsienyje gimusiems vaikams arba vaikams, kurių vienas iš tėvų – užsienio pilietis, dvigubus vardus. Šiais metais suteikti vardai Augustas Vytenis, Eleina Vija, Ula Alice“, – sakė D. Juonienė.