Aplinkos ministerija primena, kad tokius gręžinius, įrengtus iki 2022 m. gegužės 1 d.,  buvo galima įteisinti nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki š. m. balandžio 30 d. Per šį laikotarpį gręžinius registruojanti Lietuvos geologijos tarnyba gavo apie 13,4 tūkst. prašymų. Dabar tai bus galima padaryti iki 2026 m. liepos 31 d.  

Priimtame Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinajame įstatyme, kaip ir anksčiau galiojusioje tvarkoje, numatyta, kad gręžinio savininkas turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti įrengtą gręžinį, mero arba jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimą.

Dabar numatoma (skirtingai nei anksčiau galiojusioje tvarkoje), kad tais atvejais, kai geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra įrengta iki asmens, pateikusio paraišką, nuosavybės ribos ir tas asmuo yra sudaręs geriamojo vandens tiekimo ir (arba)nuotekų tvarkymo viešąją sutartį,meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius teikia pritarimą.

Siekiant apriboti piktnaudžiavimo galimybę, meras ar jo įgaliotas asmuo nepritaria gręžinio naudojimui tais atvejais, kai asmuo, pateikęs paraišką, jau teikė ją savivaldybei dėl naujo gėlo požeminio vandens gavybos ar žvalgybos gręžinio projektavimo tame pačiame žemės sklype nuo 2022 m. gegužės 1 d. ir gavo neigiamą savivaldybės vykdomosios institucijos išvadą. Taip pat nepritariama, kai paraiškoje nurodytame sklype nėra Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių arba yra pagrįstos informacijos, kad gręžinys, dėl kurio teikiama paraiška, buvo įrengtas po 2022 m. gegužės 1 d.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad asmuo, gavęs pritarimą, turi per 6 mėnesius pateikti dokumentus Lietuvos geologijos tarnybai dėl gręžinio registravimo Žemės gelmių registre. Laiku to nepadarius, asmuo nebus atleidžiamas nuo administracinių ir ekonominių sankcijų.

Visus duomenis ir dokumentus, reikalingus gręžinio įteisinimui Lietuvos geologijos tarnybai būtina pateikti iki 2026 m. liepos 31 d.

Aplinkos ministerija ir Lietuvos geologijos tarnyba iki š. m. liepos 31 d. parengs šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Primename, kad leidimo naudoti požeminio vandens išteklius nereikia namų ūkiams (šeimoms), išgaunančioms mažiau kaip 10 kub. m gėlo požeminio vandens per parą, o ūkininkams – mažiau kaip 100 kub. m gėlo požeminio vandens per parą. Nustatant šį kiekį skaičiuojamas metinis vidurkis. Atkreipiame dėmesį, kad intervencija (juolab nelegali) į žemės gelmes yra potencialus taršos šaltinis, galintis užteršti vandenį, sukelti vandens lygio pokyčius ir kitas problemas. Netvarkingi gręžiniai gali būti požemio taršos šaltiniais.

Pavyzdžiui, per kaimynystėje esantį gręžinį tarša gali pasklisti ir į kaimynines valdas, ilgam užteršti hidrosferą, todėl gręžiniai privalo turėti patvirtintas ir įteisintas apsaugos zonas, o aplinkosaugininkai turi tikrinti kaip laikomasi jose nustatytų reikalavimų. Netinkamai likvidavus gręžinius iš žemės gelmių gali prasiveržti sūrus vanduo ir taip „užsūdyti“ geriamąjį vandenį.

Savo gręžinio statusą (ar jis įregistruotas), galima pasitikrinti Lietuvos geologijos tarnybos interneto svetainės skiltyje Elektroninės paslaugos (Gręžinių žemėlapis).

Atsidarius šią nuorodą, reikia sutikti su sąlygomis ir rodomame žemėlapyje artinant vaizdą ieškoti savo žemės sklypo, kuriame įrengtas gręžinys, adreso. Jei savo žemės sklype neradote taško su gręžinio numeriu, gręžinys nėra įregistruotas Žemės gelmių registre.

Druskininkų savivaldybės merui žemės ūkio veiklos subjektų teikiami rašytiniai prašymai privalo atitikti Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ ir Valstybės paramos už žalą, patirtą dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos, teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu  Nr. 1317 „Dėl Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo įgyvendinimo“,  6 bei 7 punktuose keliamus reikalavimus.

Informuojame, kad Druskininkų savivaldybės merui rašytiniai prašymai suteikti valstybės paramą už žalą, patirtą dėl šalnos aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu, būtinai turi būti pateikti iki 2025 m. birželio 30 d. (įskaitytinai), todėl žemės ūkio veiklos subjektai turėtų juos ir teikti iki nurodyto termino, nors Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo  49 straipsnyje įtvirtinta - Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės parama gali būti teikiama gyventojams, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams, kurie dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos patyrė žalą. Gyventojai, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai, kurie dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, turi teisę kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją su rašytiniais prašymais suteikti valstybės paramą už žalą, patirtą dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos, ne vėliau kaip per trejus metus nuo žalos atsiradimo.

Rašytiniame prašyme turi būti nurodyta:

1. vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas (pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinės adresas);

2. žalos atsiradimo data, žalos dydis ir pobūdis;

3. aplinkybės, kuriomis padaryta žala, ir žalos atsiradimo priežastinis ryšys su ekstremaliosios situacijos poveikiu;

4. priežastys, dėl kurių turtas, už kurį prašoma suteikti valstybės paramą, žalos atsiradimo metu nebuvo apdraustas, o jei buvo apdraustas – informaciją apie draudimo išmoką.

Prie rašytinio prašymo turi būti pridedami:

1. dokumentai, kuriais patvirtinama ūkio subjekto nuosavybės teisė į turtą, kurio jis neteko arba kuris buvo sugadintas;

2. dokumentai, kuriais pagrindžiamas (įrodomas) patirtos žalos dydis ir (arba) ūkio subjekto turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Atkreipiame žemės ūkio veiklos subjektų, teikusių Druskininkų savivaldybės administracijai prašymus dėl žalų įvertinimo iki valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje dėl šalnos padarinių žemės ūkio sektoriuje paskelbimo, kad jie Druskininkų savivaldybės merui privalo naujai pateikti aukščiau įvardytus rašytinius prašymus.

Rašytiniai prašymai ir privalomi dokumentai gali būti pateikti žemės ūkio veiklos subjekto asmeniškai arba per įgaliotą asmenį teisės aktų nustatyta tvarka, paštu registruotu laišku (Druskininkų savivaldybei merui, Vilniaus al. 18, 66119 Druskininkai). Užpildytą prašymą kartu su reikalaujamais dokumentais (ar jų kopijomis) pateikti galima ir pasirašant kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu [email protected] (pateikiant prašymą ir skenuotus prašomus dokumentus). Prašymai gali būti teikiami šiais dokumentų formatais: DOC, DOCX, PDF.

Druskininkų savivaldybės administracijos darbo laikas: pirmadienį – ketvirtadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val., penktadienį nuo 8.00 val. iki 15.00 val.