Lapkričio 27 d. Leipalingyje vyks iškilmingos Lietuvos laisvės kovotojų laidotuvės. Naujai įrengtame Laisvės kovotojų memoriale-kolumbariume bus palaidoti 46 Leipalingio apylinkėse surastų Lietuvos partizanų palaikai. Dar vieno partizano ir trijų partizanų ryšininkų palaikus artimieji pasirinko palaidoti šeimų kapavietėse. Visi jie bus pagerbti bendroje iškilmingoje ceremonijoje, kurioje dalyvaus jų artimieji, aukščiausiųjų valstybės institucijų vadovai ir kiti garbingi svečiai.
1944–1953 m. Leipalingio apylinkėse žuvo daug Lietuvos partizanų, kurių palaikų paieškos ir archeologiniai tyrimai įvairiose Leipalingio vietose buvo vykdomi ne vienus metus. Iš 50 Leipalingyje surastų partizanų palaikų nustatytos 23 žuvusiųjų tapatybės. Kitų 27 partizanų tapatybės kol kas neišaiškintos – jų identifikavimo darbai tęsiami: atlikti DNR tyrimai, ieškoma žuvusiųjų artimųjų, galinčių padėti nustatyti tapatybes.
Lapkričio 27 d. bus pagerbti skirtingą gyvenimo kelią nuėję, tačiau bendro tikslo – Lietuvos laisvės – siekę Šarūno rinktinės, įvairiu laiku priklausiusios Dainavos ar Tauro apygardoms, partizanai ir jų ryšininkai. Kiekvieno asmens istorija liudija pasiryžimą priešintis okupacijai, ištikimybę savo kraštui ir pasiaukojimą dėl Lietuvos laisvės.
Šarūno rinktinės Vytenio grupės Liepos būrio partizanai
Šiai dienai žinomi:
JUOZAS ALEKSONIS-MEDINIS (1917–1948)
Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Juozapavičiaus grupės vadas
Juozas Aleksonis gimė 1917 m. kovo 15 d. Seinų aps. Leipalingio vlsč. Veršių k., Petro ir Mikalinos Aleksonių gausioje šeimoje – turėjo du brolius ir tris seseris. Lankė pradžios mokyklą, dirbo šeimos ūkyje. 1944 m. J. Aleksonis įsitraukė į partizaninį pasipriešinimą ir pasirinko Medinio slapyvardį. Partizano kelią pasirinko ir jo brolis Edmundas Aleksonis, g. 1923 m. sausio 11 d., kuris 1945 m. žuvo Alytaus aps. Merkinės vlsč. Vilkiautinio k.
Priklausė Dainavos apygardos Šarūno rinktinei, dalyvavo kovinėse operacijose. Už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės 1946 m. balandžio 16 d. buvo apdovanotas partizanų uolumo juostele. Nuo 1947 m. spalio 31 d. buvo paskirtas Juozapavičiaus grupės 1-ojo būrio, 2-jo skyriaus skyrininku, 1948 m. vasario 16 d. jam kaip Juozapavičiaus grupės skyriaus vadui Mediniui buvo suteiktas seržanto laipsnis. Nuo 1948 m. birželio mėn. vadovavo Juozapavičiaus grupei.
Juozas Aleksonis-Medinis žuvo 1948 m. rugsėjo 27 d. Leipalingio vlsč., miške, Cimaniūnų k. apylinkėse, Antropologinių tyrimų duomenimis, jis patyrė mirtinus pilvo ir kitų kūno sričių sužalojimus; neatmetama galimybė, kad juos sukėlė sprogimas.
2024 m. Juozui Aleksoniui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties), o Krašto apsaugos ministro įsakymu suteiktas vyresniojo seržanto laipsnis.
PETRAS VILKELIS-LABUTIS (1910–1949)
Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio tėvūnijos vadas
Petras Vilkelis gimė 1910 m sausio 30 d. Seinų aps. Leipalingio vlsč. Kmėliavos k., Jono ir Marijonos Vilkelių šeimoje. Užaugo su trimis seserimis. Baigė Viktarinos pradinę mokyklą, atliko privalomąją karinę tarnybą ulonų pulke, priklausė Lietuvos šaulių sąjungai. 1933 m. sukūrė šeimą su Uršule, kartu augino penkis vaikus.
Į partizaninį pasipriešinimą įsitraukė 1944 m. rudenį, turėjo Vaidoto,
Barzduko ir Labučio slapyvardžius. Bendražygiai ir vietos gyventojai jį prisiminė kaip valingą, atsargų, tačiau švelnaus būdo žmogų. 1945 m. jis dalyvavo Panaros mūšyje ir Adolfo Ramanausko-Vanago vadovautame Merkinės puolime. Už narsą ir uolumą kovoje dėl Lietuvos laisvės 1946 m. balandžio 16 d. buvo apdovanotas partizanų narsumo ir uolumo juostelėmis.
Petras Vilkelis iki 1946 m. lapkričio mėn. priklausė Šarūno rinktinės Leipalingio bataliono (kuopos) Strazdo būriui, nuo 1947 m. pradžios vadovavo 2-osios kuopos 1-ajam partizanų būriui, o nuo 1948 m. – Vytenio tėvūnijai. 1948 m. jam suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis.
1949 m. kovo 9 d. Petras Vilkelis-Labutis žuvo Smališkės k., Onos Paliutienės sodyboje įrengtame bunkeryje, kartu su trimis bendražygiais. Sovietų saugumo pajėgoms aptikus slėptuvę ir pareikalavus pasiduoti, partizanai pasirinko priešintis ginklu.
1999 m. Petrui Vilkeliui–Vaidotui, Barzdukui, Labučiui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties), o Krašto apsaugos ministro įsakymu suteiktas kapitono laipsnis.
KOSTAS TREIGYS-ŠTURMAS (1920–1949)
Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio tėvūnijos vadas
Kostas Treigys gimė 1920 m. vasario 18 d. Seinų aps. Leipalingio vlsč. Diržų k., Aleksandro ir Petronėlės Treigių šeimoje. Augo kartu su broliais ir seserimis. Kostas baigė Lipliūnų pradžios mokyklos keturis skyrius, dirbo šeimos ūkyje ir staliaus darbus, priklausė Lietuvos šaulių sąjungai.
Sovietams pakartotinai okupavus Lietuvą, Kostas ragino jaunus vyrus stoti į partizanus. 1944 m. rudenį kartu su dviem broliais Juozu ir Motiejumi, kurie žuvo 1947 m. ir dviem pusbroliais pasitraukė į mišką, Rugsėjo 25 d. Pūščios miške davė partizano priesaiką ir pasirinko Šturmo slapyvardį. Priklausė Liepos būriui, vėliau ėjo būrio vado pareigas. Už nuopelnus kovoje už Lietuvos laisvę 1946 m. balandžio 16 d. buvo apdovanotas partizanų narsumo ir uolumo juostelėmis.
1949 m. rugpjūčio 13 d. Kostas Treigys-Šturmas buvo paskirtas Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio tėvūnijos vadu. Tų pačių metų lapkričio 13–14 d. naktį per agentų smogikų surengtą pasalą Kaziulių arba, kitais duomenimis, Didžiasalio k. apylinkėse jis žuvo kartu su partizanu Antanu Stravinsku-Tautmyliu ir 4 ryšininkais.
2001 m. Kostui Treigiui-Šturmui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
ANTANAS ŠERKŠNAS-BIJŪNAS (1921–1947)
Tauro apygardos Šarūno rinktinės 2-osios kuopos vado adjutantas
Antanas Šerkšnas, Prano gimė 1921 m. gegužės 13 d. Seinų aps. Leipalingio vlsč. Vilkanastrų k. Augo vidutinio ūkininko septynių vaikų šeimoje. Mokėsi Šakių „Žiburio“ gimnazijoje, vėliau studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete ir baigė du kursus.
1944 m. vasarą Antanas pradėjo slapstytis vengdamas priverstinės tarnybos okupantų kariuomenėje. 1945 m. sausio 2 d. prisijungė prie Pūščios miško partizanų ir pasirinko Bijūno slapyvardį. Jis buvo A apygardos Šarūno rinktinės vado Vytauto Kazimiero Gončio-Alseikos adjutantas, atsakingas už mobilizaciją. Alseikai pasitraukus iš partizanų, 1945 m. spalį tapo Leipalingio bataliono vado Antano Bučionio-Ąžuolo adjutantu.
Tauro apygardos Šarūno rinktinės 2-osios kuopos vado adjutantas Antanas Šerkšnas-Bijūnas žuvo 1947 m. liepos mėn. 15 d. naktį, čekistų surengtoje pasaloje Dulgininkų ir Valančiūnų k. sandūroje.
BOLESLOVAS SAVICKAS-STRAZDAS (1916–1949)
Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio tėvūnijos būrio vadas
Boleslovas Savickas, gimė 1916 m. Seinų aps. Leipalingio vlsč. Mikalinos k., vidutinių valstiečių Florijono ir Antaninos Savickų šeimoje. Augo kartu su broliais Jonu ir Juozu ir seserimi Stefa.
1944 m. tapo partizanu Strazdo slapyvardžiu, priklausė A apygardos Šarūno rinktinės susiformavusiam Leipalingio batalionui. 1945 m. vasario 28 d. vykusiame viename didžiausių mūšių tarp partizanų ir sovietų represinių struktūrų – Panaros kautynėse buvo sužeistas į koją. Eidamas būrininko parei- gas, 1946 m. balandžio 16 d. už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės jis buvo apdovanotas partizanų narsumo ir uolumo juostelėmis. 1946 m. gruodžio 1 d. buvo paskirtas Tauro apygardos Šarūno rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vadu.
Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio tėvūnijos būrio vadas Boleslovas Savickas-Strazdas žuvo 1949 m. balandžio 18 d. Vilkininkų k., Marijonos Stravinskienės sodyboje įrengtame bunkeryje, kartu su Stanislovu Bučioniu-Kalniečiu. Bunkerį apsupus MGB kareiviams, partizanai atsisakė pasiduoti ir pasipriešino ginklu. Antropologinių tyrimų duomenimis, Strazdui nustatytas šautinis sužalojimas kaktos srityje ir kairiojo alkūnkaulio lūžis be gijimo požymių – matyt kritus po šūvio.
Jo brolis Jonas Savickas-Žvirblis žuvo 1949 m. gegužę.
B. Savicko palaikai bus palaidoti Leipalingio kapinėse šeimos kape.
KAZIMIERAS VAIKŠNORAS-LAIMINAS (1910-1947)
Tauro apygardos Šarūno rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vadas
Kazimieras Vaikšnoras, partizaninis slapyvardis Laiminas (dar vartota forma Laimynas), gimė 1910 m. kovo 5 d. Seinų aps. Leipalingio vlsč. Buteliznos k. ūkininkų Vincento ir Onos Vaikšnorų šeimoje. Iki įsitraukimo į ginkluotą pasipriešinimą jis buvo pasiturintis ūkininkas, su žmona Brone Gavutyte susilaukė sūnaus Kazimiero.
Partizano priesaiką K. Vaikšnoras davė 1945 m. balandžio 10 d. Jis priklausė A apygardos Šarūno rinktinės susiformavusiam Leipalingio batalionui, o 1946 m. gruodžio 1 d. buvo paskirtas Tauro apygardos Šarūno rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vadu. Už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės 1946 m. balandžio 16 d. jis buvo apdovanotas partizanų uolumo juostele.
Kazimieras Vaikšnoras-Laiminas žuvo 1947 m. liepos 8 d. Lipliūnų k. apylinkėse, per sovietų saugumo pajėgų karinę operaciją. Antropologiniai palaikų tyrimai leidžia manyti, kad prieš mirtį jis buvo žiauriai kankintas. Jo palaikai buvo užkasti duobėje, be batų, vilkint tarpukario Lietuvos kariuomenės mundurą su Vyčio simboliais pažymėtomis sagomis.
1949 m. sausio 1 d. Leipalingio vlsč. Krivonių k. žuvo Kazimiero brolis Konstantas Vaikšnoras-Tigras, g. 1925 m.
2001 m. K. Vaikšnorui-Laiminui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties), tais pačiais metais suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis.
VYTAUTAS ŽURAULĖ-SNAIPERIS (1923–1949)
Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos Siaubo būrio 1-ojo skyriaus vadas
Vytautas Žuraulė gimė 1923 m. liepos 29 d. Seinų aps. Leipalingio vlsč. Cimaniūnų k., daržininko Tamošiaus ir Kazimieros Žuraulių šeimoje. Augo gausioje šeimoje – turėjo tris brolius ir dvi seseris.
Pasirinkęs Snaiperio slapyvardį, V. Žuraulė įsitraukė į Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanų gretas. Jis priklausė Juozapavičiaus tėvūnijos Siaubo būriui, vėliau tapo 1-ojo skyriaus vadu ir būrio vado pavaduotoju. Jo vadovaujami partizanai veikė Leipalingio apylinkėse – Snaigupės, Baltašiškės, Mižonių, Jovaišių ir kituose kaimuose.
1948 m. kartu su būrio vadu Antanu Stravinsku-Jokeriu ir kitu bendražygiu, slapyvardžiu Tigras, Miciūnų k. miške įsirengė bunkerį. Tačiau 1949 m. lapkritį Tigras išdavė savo bendražygius. Vytautas Žuraulė-Snaiperis buvo nušautas, o jo palaikai rasti Prūdų miške. Antropologinių tyrimų duomenimis, jis buvo nušautas iš nugaros, kulkai pataikius į kairiąją pakaušio pusę.
1999 metais Vytautui Žuraulei-Snaiperiui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties), o Krašto apsaugos ministro įsakymu suteiktas grandinio laipsnis.
ANTANAS STRAVINSKAS-TAUTMYLIS (1923–1949)
Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio tėvūnijos 1-ojo būrio visuomenininkas ir ūkvedys
Antanas Stravinskas gimė 1923 m. balandžio 22 d. Seinų aps. Leipalingio vlsč. Vilkininkų k., Jono ir Marijonos Stravinskų šeimoje. Augo vidutinių ūkininkų šeimoje su broliu Zigmu ir seserimi Brone.
1949 m. balandžio 18 d. sovietų saugumo pajėgoms apsupus Stravinskų sodyboje įrengtą bunkerį ir žuvus partizanams Boleslovui Savickui-Strazdui bei Stanislovui Bučioniui-Kalniečiui, Antanas su broliu Zigmu pasitraukė į mišką ir įsitraukė į Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio tėvūnijos partizanų gretas. Antanas iš pradžių pasirinko Gailiaus, vėliau Tautmylio slapyvardį. Jis ėjo 1-ojo būrio visuomenininko ir ūkvedžio pareigas. Partizano vardas jam oficialiai suteiktas 1949 m. rugsėjo 4 d.
Antanas Stravinskas-Tautmylis žuvo 1949 m. lapkričio 13 d. per agentų smogikų surengtą pasalą. Kartu su juo žuvo Vytenio tėvūnijos vadas Kostas Treigys-Šturmas.
JURGIS BARBATAVIČIUS-NAIKINTUVAS (1924–1946)
Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Juozapavičiaus grupės partizanas
Jurgis Barbatavičius gimė 1924 m. rugpjūčio 28 d. Alytaus aps. Liškiavos vlsč. Kudrėnų k., Jurgio ir Vladislovos Barbatavičių šeimoje. Šeima gyveno skurdžiai, dirbo samdiniais, o vėliau, gavusi 5 ha žemės, pradėjo ūkininkauti. 1944 m. tapo Siaubo būrio partizanu slapyvardžiu Naikintuvas.
Partizaninėje kovoje dalyvavo ir Jurgio broliai Juozas bei Vytautas. 1945 m. rugsėjo 13 d. buvo suimta jų sesuo Bronė Barbatavičiūtė, partizanų ryšininkė. Bronė buvo nuteista dešimčiai metų lagerio ir 1948 m. ten mirė.
Jurgis Barbatavičius-Naikintuvas žuvo 1946 m. gruodžio 31 d. Žeimių ir Panaros k. apylinkėse, per ginkluotą susidūrimą su sovietų represinių struktūrų pajėgomis. Jurgio brolių likimai taip pat tragiški: Vytautas Barbatavičius-Bombonešis žuvo 1948 m. vasario 24 d., o Juozas Barbatavičius-Sklandytuvas žuvo tų pačių metų liepos 3 d.
Artimųjų prašymu, jo 2025 m. rasti palaikai Merkinėje bus palaidoti Laisvės kovotojų memoriale-kolumbariume.
VLADAS AMŠIEJUS-NERIS (1926–1949)
Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos Siaubo būrio 2-ojo skyriaus partizanas
Vladas Amšiejus gimė 1926 m. kovo 13 d. Alytaus aps. Liškiavos vlsč. Žeimių k., ūkininkų Juozo ir Juzės Amšiejų šeimoje.
Jis partizanavo Antano Grušausko-Siaubo vadovaujamame būryje, pasirinkęs slapyvardį Neris. 1949 m. priklausė Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos Siaubo būrio 2-ajam skyriui, veikusiam Cimaniūnų, Panemunės, Drapalių, Živulčiškės ir kituose kaimuose.
1949 m. lapkričio 14 d. Vladas Amšiejus-Neris žuvo Panaros miške kartu su partizanu Petru Videika–Klevu ir ryšininkais Zose Ašembergaite-Večkiene bei Vytautu Petru Kauzonu. Jie pateko į sovietų agento-smogiko buvusio partizano Boleslovo Polocko-Tigro surengto fiktyvaus pasitarimo spąstus.
1950 m. sausio 6 d. Šarūno rinktinės vado Juozo Gegužio-Diemedžio įsakyme buvo nurodyta, kad Klevas ir Neris žuvo dėl Tigro provokacijos.
ALFONSAS JUOZAS BŪBNELIS (1931–1947)
Tauro apygardos Šarūno rinktinės partizanų ryšininkas
Alfonsas Juozas Būbnelis gimė 1931 m. sausio 1 d. Leipalingyje, Juozo ir Agotos Būbnelių šeimoje.
1947 m. liepos mėnesį jį suėmė Leipalingio čekistai. Šeimai nepaaiškinus suėmimo priežasčių, Alfonsas į namus nebegrįžo. 1991 m. jo palaikai buvo rasti užkasti buvusios NKVD-MVD-MGB Leipalingio valsčiaus poskyrio būstinės kieme.
STANISLOVAS BUČIONIS-KALNIETIS (1909–1949)
Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio tėvūnijos partizanas
Stanislovas Bučionis, slapyvardžiai Kirvis ir Kalnietis, gimė 1909 m. birželio 29 d. Seinų aps. Leipalingio vlsč. Kaziulių k., ūkininkų Kajetono ir Elenos Bučionių gausioje šeimoje, turėjo šešis brolius ir seserį. Gyvenimo kelias jį vedė į skirtingas Lietuvos vietoves, vertė imtis įvairių darbų – Stanislovas dirbo ir šaltkalviu. Po motinos mirties jis gyveno tėvų ūkyje, o 1947 m. mirus tėvui, įsitraukė į partizaninį pasipriešinimą.
1947 m. rugsėjo 15 d. S. Bučionis tapo Dainavos apygardos Šarūno rinktinės 2-osios kuopos partizanu, priklausė Šturmo būriui, vėliau – Vytenio tėvūnijai.
Sūnėno Algimanto prisiminimuose išliko vaizdai, kaip naktimis į jų trobą užsukdavo partizanai, rūkydavo ir kalbėdavosi apie susirėmimus su čekistais, o išeidami palikdavo jam saldainių.
1949 m. kovo 9 d. sovietų saugumo pajėgoms aptikus partizanų bunkerį Pūščios miške, Norkūnų k. apylinkėse, S. Bučioniui kartu su dviem bendražygiais pavyko pasprukti. Iš bunkerio jis išbėgo basas, o pasiekus Paliepių k. jo kojos buvo ištinusios ir nušalusios.
Stanislovas Bučionis-Kalnietis žuvo 1949 m. balandžio 18 d. Vilkininkų k., Marijonos Stravinskienės sodyboje įrengtame bunkeryje, kartu su būrio vadu Boleslovu Savicku-Strazdu. Bunkerį apsupus MGB kareiviams, partizanai atsisakė pasiduoti ir pasipriešino ginklu. Antropologinių tyrimų duomenimis, Kalnietis galėjo nusišauti – nustatytas šautinis sužalojimas galvos srityje.
JUOZAPAS KANCEVIČIUS-KALVAITIS (1926–1946)
Tauro apygardos Šarūno rinktinės partizanas
Juozapas Kancevičius gimė 1926 m. gruodžio 15 d. Seinų aps. Leipalingio vlsč. Mikalinos k., Adolfo ir Paulinos Kancevičių šeimoje.
1946 m. gegužės 12 d. įsitraukė į Tauro apygardos Šarūno rinktinės Leipalingio bataliono partizanų gretas ir pasirinko Kalvaičio slapyvardį.
Juozapas Kancevičius-Kalvaitis žuvo 1946 m. spalio 18 d. karinės čekistų operacijos metu Mikalinos k. apylinkėse.
STASĖ KOČIŪNAITĖ (1922–1950)
Dainavos apygardos partizanė
Stasė Kočiūnaitė gimė 1922 m. birželio 28 d. Seinų aps. Veisiejų vlsč. Barčių k., Andriaus ir Mikalinos Kočiūnų šeimoje. Ji buvo jauniausia iš penkių vaikų. Po tėvo mirties šeimos ūkyje gyveno su motina ir broliu Andriumi, kuris įsitraukė į pasipriešinimo judėjimą ir 1946 m. vasarą žuvo kaip Šarūno rinktinės partizanas.
1948 m. Stasė kartu su motina ir sesers šeima buvo ištremta į Krasnojarsko kraštą, Sibirą. Nenorėdama likti tremtyje, 1948 m. rugsėjo 23 d. pabėgo ir grįžo į Lietuvą. Sovietų saugumo struktūros ilgai jos ieškojo, o ji slapstėsi įvairiose Lietuvos vietovėse. Agentūriniais duomenimis, grįžusi į tėvynę, Stasė įsitraukė į veikiantį partizanų būrį.
Stasė Kočiūnaitė nušauta 1950 m. spalio 23 d. Veisiejų apylinkėse Gerdašių k. karinės čekistų operacijos metu kai bandė pabėgti, kitais duomenimis – sulaikymo metu buvo sunkiai sužeista, nugabenta į Leipalingio ligoninę, kur ir mirė.
JUOZAS RUTKAUSKAS-TŪZAS (1916–1948)
Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio grupės partizanas
Juozas Rutkauskas gimė 1916 m. birželio 19 d. Seinų aps. Leipalingio vlsč. Saltoniškės k., Augusto ir Petronėlės Rutkauskų šeimoje. 1939 m. vedė Anelę Kancevičiūtę, – partizano Juozapo Kancevičiaus-Kalvaičio seserį. Po vestuvių persikraustė gyventi pas žmoną į Mikalinos k. Šeima susilaukė trijų vaikų – Angelės, Jono ir Elenos.
1945 m. vasario 17 d. Juozas davė partizano priesaiką ir pasirinko Tūzo slapyvardį. Dalyvavo svarbiose kautynėse: 1945 m. vasario 28 d. Panaros mūšyje ir tų pačių metų gruodžio 15 d. Merkinės puolime. Už narsą ir nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės 1946 m. balandžio 16 d. buvo apdovanotas partizanų narsumo juostele.
Juozas Rutkauskas-Tūzas žuvo 1948 m. liepos 18 d. Ricielių k., Leipalingio vlsč., Lukoševičių namuose. Bandydamas pabėgti pro langą, jis buvo nušautas.
1999 m. Juozui Rutkauskui-Tūzui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
BRONISLOVAS SADAUSKAS-GALIŪNAS (1927–1949)
Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio tėvūnijos partizanas
Bronislovas Sadauskas gimė 1927 m. sausio 7 d. Seinų aps. Leipalingio vlsč. Didžiasalio k., Jono ir Mikalinos Sadauskų šeimoje. Gyveno Valančiūnų k.
1949 m. vasarį Bronislovas įsitraukė į Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio tėvūnijos partizanų gretas ir pasirinko Galiūno slapyvardį.
1949 m. kovo 9 d. per sovietų saugumo pajėgų karinę operaciją Norkūnų ir Smališkės k. apylinkėse buvo aptikti du partizanų bunkeriai, žuvo šeši partizanai. Bronislovas Sadauskas-Galiūnas žuvo Smališkės k., bunkeryje, įrengtame jo sesers Onos Paliutienės namuose po krosnimi. Šiame bunkeryje slapstėsi ir Vytenio tėvūnijos vadas Petras Vilkelis-Barzdukas, Labutis bei kiti partizanai.
2022 m. Bronislovui Sadauskui-Galiūnui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
BOLESLOVAS SOTNIKAS-MILŽINAS (1913–1949)
Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio tėvūnijos partizanas
Boleslovas Sotnikas gimė 1913 m. liepos 31 d. Seinų aps. Kapčiamiesčio vlsč. Macevičių k., Jano ir Rozalijos Sotnikų šeimoje. Tėvui anksti žuvus, keturis vaikus augino motina. Boleslovas baigė vieną pradžios mokyklos skyrių, tarpukariu tarnavo Lietuvos kariuomenės ulonų pulke.
1944 m. jis pradėjo slapstytis vengdamas priverstinės tarnybos okupantų kariuomenėje, o 1945 m. vasario 5 d. davė partizano priesaiką ir įsitraukė į Puščios miško partizanų gretas, pasirinkęs Milžino slapyvardį. Priklausė Leipalingio bataliono partizanams, dalyvavo 1945 m. gruodžio 15 d. Merkinės puolime. Už narsą ir nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės 1946 m. balandžio 16 d. jis buvo apdovanotas partizanų narsumo ir uolumo juostelėmis.
Boleslovas Sotnikas-Milžinas žuvo 1949 m. kovo 9 d. Pūščios miške, netoli Norkūnų k., sovietų saugumo pajėgoms aptikus partizanų bunkerį. Kartu su juo žuvo partizanas Juozas Barkauskas–Vėjūnas.
JUOZAS TREIGYS-KADUGYS (1921–1947)
Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio grupės partizanas
Juozas Treigys gimė 1921 m. spalio 4 d. Seinų aps. Leipalingio vlsč. Diržų k., Aleksandro ir Petronėlės Treigių šeimoje. Baigė Lipliūnų pradžios mokyklos keturis skyrius, dirbo savo tėvo mažame 9 ha ūkyje. Tėvas buvo stalius, taip pat ir Juozas dirbo staliaus darbus.
1944 m. rudenį Juozas kartu su broliais Kostu ir Motiejumi pasitraukė į mišką. Rugsėjo 25 d. Pūščios miške davė partizano priesaiką ir pasirinko Kadugio slapyvardį. Priklausė Jurgio Ptakausko-Liepos vadovaujamam Liepos būriui. 1946 m. balandžio 16 d. už nuopelnus kovoje už Lietuvos laisvę buvo apdovanotas partizanų uolumo juostele.
Juozas Treigys-Kadugys žuvo 1947 m. gruodžio 14 d. karinės čekistų operacijos metu Diržų k. apylinkių miške. Tą pačią dieną žuvo ir Vytenio grupės vadas Jurgis Ptakauskas-Liepa.
2001 m. Juozui Treigiui-Kadugiui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
PETRAS VIDEIKA–KLEVAS (1930–1949)
Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos Siaubo būrio 2-ojo skyriaus partizanas
Petras Videika gimė 1930 birželio 30 d. Alytaus aps. Nedzingės vlsč. Perlojos k., Antano ir Anelės Videikų šeimoje. Augo šešių vaikų šeimoje, kurioje tėvas dirbo kelių sargu. Kurį laiką mokėsi Perlojos pradinėje mokykloje, vėliau šeima persikėlė į Merkinės vlsč. Navikų k.
Sulaukęs pilnametystės, Petras įstojo į partizanų gretas ir pasirinko Klevo slapyvardį, priklausė Šarūno rinktinės Juozapavičiaus grupės Gruodžio būriui. Partizanavo kartu su broliu Vytautu Videika-Trispalviu, g. 1932 m. rugpjūčio 5 d., kuris žuvo 1949 m. lapkričio 7 d. Degėsių k. Sesuo Leokadija Videikaitė buvo partizanų ryšininkė, žuvo 1949 m.
1949 m. lapkričio 14 d. Merkinės vlsč. Panaros miške, sovietų saugumo pajėgos surengė operaciją, kurios metu, sovietų agentui sukvietus fiktyvų pasitarimą, žuvo Juozapavičiaus tėvūnijos Siaubo būrio 2-ojo skyriaus partizanai Petras Videika-Klevas ir Vladas Amšiejus-Neris, ryšininkai Zosė Ašembergaitė-Večkienė ir Vytautas Petras Kauzonas.
1999 m. Petrui Videikai-Klevui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
PETRAS ŽAKEVIČIUS–TAUTMYLIS (1929–1949)
Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio tėvūnijos partizanas
Petras Žakevičius gimė 1929 m. kovo 5 d. Seinų aps. Kapčiamiesčio vlsč. Gryckavo k., Aleksandro ir Elenos Žakevičių šeimoje. Augo gausioje, vienuolikos vaikų šeimoje. Kapčiamiesčio progimnazijoje baigė šešias klases. 1947 m. kovo mėnesį juo susidomėjo sovietų saugumo pareigūnai, įtarę, kad jis priklauso progimnazijoje veikusiai Lietuvos laisvės kovotojų organizacijai.
Partizanauti pradėjo 1948 m. gegužės mėnesį, po to, kai šeimą ištrėmė dėl ryšių su partizanais. Kituose šaltiniuose nurodoma, kad partizanu tapo jau 1947 m. gegužės 22 d. Jis pasirinko Tautmylio slapyvardį ir priklausė Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio grupės, vėliau tėvūnijos Paberžio būriui.
1949 m. kovo 9 d. Petras Žakevičius-Tautmylis žuvo MGB Lazdijų aps. skyriaus vykdytos karinės-čekistų operacijos metu Leipalingio vlsč. Smališkės k., Onos ir Broniaus Paliučių sodyboje, po krosnimi įrengtame bunkeryje. Kartu su juo žuvo Vytenio tėvūnijos vadas Petras Vilkelis–Vaidotas, Barzdukas, Labutis ir kiti partizanai.
PETRAS AUGUS (1880–1949)
Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio tėvūnijos partizanų ryšininkas
Petras Augus, Vinco gimė 1890 m., gyveno Lazdijų aps. Leipalingio vlsč. Dulgininkų k. 1949 m. lapkričio 13–14 d. naktį per agentų smogikų surengtą pasalą Kaziulių arba, kitais duomenimis, Didžiasalio k. apylinkėse jis žuvo kartu su Vytenio tėvūnijos vadu Kostu Treigiu-Šturmu, Antanu Stravinsku-Tautmyliu ir dar trimis ryšininkais. Tą lemtingą naktį pas jį namuose buvo apsistojęs Šturmas, kartu jie ir nuėjo į susitikimą.
P. Augaus palaikai bus palaidoti Leipalingio kapinėse šeimos kape.
ZOSĖ AŠEMBERGAITĖ-VEČKIENĖ-DINA (1914–1949)
Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos partizanų ryšininkė
Zosė Ašembergaitė gimė 1914 m. Seinų aps. Kudrėnų vlsč. Ulčičių k.
1949 m. lapkričio 14 d. Varėnos aps. Merkinės vlsč. Panaros miške MGB kariuomenės kareiviai, vykdydami karinę čekistų operaciją, sovietų agentui sukvietus fiktyvų pasitarimą, susikovė su Juozapavičiaus tėvūnijos Siaubo būrio 2-jo skyriaus partizanais Petru Videika-Klevu ir Vladu Amšiejumi-Nerimi. Operacijos metu žuvo abu partizanai ir kartu su jais buvę ryšininkai Zosė Ašembergaitė-Večkienė-Dina bei Vytautas Petras Kauzonas. Tikėtina, kad Zosės Ašembergaitės-Večkienės slapyvardis buvo Lina.
Z. Ašembergaitės-Večkienės palaikai bus palaidoti Liškiavos kapinėse šeimos kape.
VYTAUTAS PETRAS KAUZONAS (1932–1949)
Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos partizanų ryšininkas
Vytautas Petras Kauzonas, Petro ir Teofilės Kauzonų sūnus, gimė 1932 m. balandžio 25 d. Alytaus aps. Liškiavos vlsč. Ulčičių k., augo pasiturinčių ūkininkų trijų vaikų šeimoje. Buvo vyriausias vaikas, dėl to ruošėsi paveldėti ūkį.
Baigė Ulčičių pradinę mokyklą, Liškiavos progimnaziją. Laisvalaikiu mėgo dailidės darbus, meistravo baldus.
Lietuvą užėmus sovietams, tetos, partizanų ryšininkės Zosės Ašembergaitės–Večkienės paragintas įsitraukė į partizanų ryšininkų gretas, padėjo Karininko Juozapavičiaus tėvūnijos partizanams.
Žuvo kartu su Z. Ašembergaite-Večkiene ir dviem partizanais 1949 m. lapkričio 14 d. sovietų agentui sukvietus fiktyvų pasitarimą.
V. P. Kauzono palaikai bus palaidoti Liškiavos kapinėse šeimos kape.
Iškilmingomis laidotuvėmis pagerbiamas žuvusiųjų atminimas ir jų auka dėl Lietuvos laisvės. Deramai palaidodami žuvusiųjų palaikus ir išsaugodami jų gyvenimo istorijas, ateities kartoms perduodame atminimą apie tuos, kurie kovojo ir žuvo už Lietuvos nepriklausomybę.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro informacija