Susitikimo metu pristatytas Druskininkų kurorto kultūrinis potencialas, aptartos kultūrinio turizmo vystymo galimybės, Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės – renginiai bei šalies kultūriniam turizmui svarbus projektas – Druskininkų kultūros ir kongresų rūmai.

Šiuo metu objekto baigtumas yra 75 proc.

Statybos darbų užbaigimo konkursas, įvykęs 2023 m. balandį, įsisuko į teismų karuselę. Nors konkursą laimėjusi įmonė jau buvo pradėjusi darbus, pralaimėjusioji pateikė skundą teismui, kuris net du kartus buvo atmestas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė kasacinį skundą nagrinėti ir paskelbė, kad sutartis – negaliojanti. Konkursas buvo paskelbtas iš naujo. Antrame konkurse dalyvavo tos pačios bendrovės, bet laimėjo kita. Pralaimėtojas vėl kreipėsi į teismą, o pastarasis – kaip ir pirmą kartą – atmetė skundus. Gegužės 22 d. Apeliacinio teismo sprendimas jau priimtas, bet ar bus siekiama jo peržiūros Aukščiausiajame Teisme – kol kas lieka neaišku.

„Druskininkų kultūros ir kongresų rūmai turėjo būti atidaryti jau prieš mėnesį, balandžio 26 d. Bet statybos darbų konkurse dalyvavę rangovai bylinėjasi ir jau pusantrų metų darbai nevyksta. Jiems užbaigti reikėtų 14 mėnesių laiko ir 14 milijonų eurų. Bendra projekto vertė gerokai mažesnė nei kitose šalyse jau gerokai anksčiau pastatytų panašių objektų - 43 milijonai eurų. Druskininkų savivaldybė prie šio projekto ženkliai prisideda ir savo lėšomis, bet be valstybės pagalbos – niekaip. Juolab, kad ir tokie rūmai nebus tik Druskininkų, ir reikalingi ne tik jiems. Džiugu, kad tam pritaria ir valstybės kultūros politikai. Smagu buvo iš Kultūros komiteto pirmininko Kęstučio Vilkausko išgirsti, kad „toks objektas atveria naujas galimybes tiek profesionaliai kultūrai, tiek turizmui“ ir tikrai nesiginčijame su ministru Šarūnu Biručiu, pastebėjusiu, kad „Druskininkai nusipelno solidžios kultūros erdvės““,  – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

Po susitikimo savivaldybėje svečiai apsilankė  Druskininkų kultūros ir kongresų rūmų pastate, kur apžiūrėjo čia esančias erdves.  Nemuno sanatorijos koncertų salės vietoje pradėti statyti Kultūros ir kongresų rūmai – daugiau kaip 8 tūkst. kvadratinių metrų ploto, beveik 2 tūkstančius žiūrovų talpinsianti trijų salių kultūrinė erdvė.

Užbaigus projektą, šis objektas neabejotinai taps svarbiu kultūros centru visam regionui ir prisidės prie kultūrinio turizmo vystymo ir stiprinimo Lietuvoje.

„Ladies Go“ ralio siela ir organizatorė Raimonda Jagminaitė sako, kad šią iniciatyvą pradėjo Druskininkų savivaldybė, kur savaitgalį vyks įspūdinga „Kurorto šventė 2025. Čiurlionio paliesti”. Jos metu numatomas ir ralio finišas, auto- ir motoparadas bei apdovanojimų ceremonija.

„Nuoširdžiai su visomis dalyvėmis prisidedame prie socialinės akcijos „Nepyk“, kurią šiais metais Druskininkai vykdo įvairiomis formomis ir skirtingose srityse. Pasirodo, kad M. K. Čiurlionis, bendraudamas su artimaisiais – ypač su žmona, – dažnai kartodavo žodį „nepyk“. Mes su šia idėja norime perduoti linkėjimus piktiems vairuotojams, kuriems dažnai pritrūksta kantrybės ir tolerancijos keliuose. „Nepyk – aš kosmose“, „Nepyk – šypsena tau tinka labiau“ bei kitos frazės bus užrašytos ant visų ralio automobilių ir motociklų lipdukų, pridėti ir tam tikri jaustukai, kurie, tikimės, privers ramiau žiūrėti į susiklosčiusias situacijas ir nusišypsoti“, – sako R. Jagminaitė. 

Jau nuo 9 val. „Ladies Go“ orientacinio pramoginio ralio dalyvės startuos  Elektrėnuose, šalia savivaldybės, kuri šiemet švenčia net 2 jubiliejus: miestas žymės 65, o savivaldybė – 25 metus, tai progai bus skirta ir speciali rungtis, kurią stebėti kviečiami ir miesto gyventojai. 

Net 200 km ralio maršrutas drieksis iki Druskininkų, kuriuose numatoma ir atrakcija žiūrovams „XADO Ladies Go slalomo iššūkis“. Jis vyks LSC sporto komplekse „Druskininkai“ 13.30 val. Ralį 17 val. vainikuos įspūdingas auto- ir motoparadas pagrindine miesto gatve ir net dvi apdovanojimų ceremonijos: 18 val. pagrindinėje kurorto šventės scenoje Pramogų aikštėje ir 19.30 val. – „TechSpa“ kiemelyje. 

Tai vienintelis tokio formato renginys Baltijos šalyse, kuriame dalyvauja skirtingų transporto priemonių gerbėjos. Kitąmet tikimasi sulaukti ir kitų šalių atstovių motociklininkių.

Vaizdingos Pietų Dzūkijos vietovės – tai gausios vargonininko Konstantino Čiurlionio ir Adelės Čiurlionienės šeimos tėviškės. Čiurlioniams persikėlus gyventi iš Ratnyčios miestelio į Druskininkus, ilgą laiką savų namų jie neturėjo ir samdėsi butą pas nuolatinius kurorto gyventojus.

Šeima kurį laiką gyveno tuose namuose, kuriuos vėliau nusipirko ir šiuo metu čia yra M.K. Čiurlionio namai – muziejus. Jadvygos ir Valerijos Čiurlionyčių prisiminimuose minimi šeimos namai prie Druskonio ežero, kuriuos jų tėvai nuomojo beveik du dešimtmečius.

Nors šio kuklaus medinuko šiandien nepamatysite, tačiau galite prisiliesti prie istorinės pušies, menančios Čiurlionių šeimos gyvenimą prie ežero.

 ,,Netoli mūsų namelių augusi labai keista pušis. Storos jos šaknys buvo įdomiai išsirangiusios žemės paviršiuje ir sudarė lyg kėdutės formą. Ant tos ,,kėdutės“ vakarais dažnai mėgdavo pasėdėti mūsų brolis Mikalojus Konstantinas, stebėti saulėlydį kitame ežero krante“.

,,Bėgančią“ nuo kalnelio pušį lengvai surasite, jūsų dėmesį patrauks į žemės paviršių išsiveržusios jos šaknys lyg kokie ,,kandeliabrai“. Vargoninkavęs Liškiavos, Senosios Varėnos ir Ratnyčios bažnyčiose, Druskininkų senojoje bažnyčioje Konstantinas Čiurlionis dirbo net dvidešimt aštuonerius metus (1878 – 1906).

 Vakar, pažymint  ženklo įrengimą, prie istorinės pušies susitiko Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas, Druskininkų kultūros centro, Turizmo ir verslo informacijos centro vadovai bei Turizmo, komunikacijos ir kultūros skyriaus atstovai. Kartu dalyvavo ir iniciatyvos autorė Aušra Česnulevičienė, kuri susirinkusiesiems papasakojo apie M. K. Čiurlionio ryšį su šia vieta, menininko vaikštynes pakrante, aplinkos poveikį jo kūrybai.

„Čiurlionis Druskininkuose ne tik gyveno – jis čia jautėsi įkvėptas. Todėl labai svarbu, kad tokios vietos būtų pažymėtos ir kalbėtų ne tik apie praeitį, bet ir kviečiant naujai pažinti kūrėjo pasaulį“, – sako Aušra Česnulevičienė.

Nuo šiol pasivaikščiojimas palei Druskonio ežerą praturtės dar viena stotele – sustojimu prie lentelės, primenančios apie menininką, kurį įkvėpė Druskininkai.

„Ačiū visiems už paramą, už kiekvieną paminklo statybai skirtą eurą, kuriuo prisidėjote prie pagarbos verto žmogaus atminimo įamžinimo Druskininkuose“, - dėkojo Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Jis pranešė, kad jau numatyta ir paminklo atidarymo data - paukštį vaizduojanti skulptoriaus Vidmanto Gylikio ir architekto Lino Krūgelio skulptūra bus atidengta Liepos 6-ąją, Lietuvai minint Valstybės dieną.

Paminklas J. Marcinkevičiui bus pastatytas skvere prie būsimų Kultūros ir kongresų rūmų, netoli „Dainavo“ sanatorijos, kurioje 1968 metais poetas parašė vieną įstabiausių savo kūrinių istorinę dramą „Mindaugas“.

Idėja pastatyti Druskininkuose paminklą gimė 2023 metų vasarą, kai buvo sukeltos viešos diskusijos, statyti ar nestatyti paminklą J. Marcinkevičiui Vilniuje.

„Mes nedvejojome: statykime Druskininkuose, pasiūlėme ir bendruomenė pritarė“, - pasakojo Druskininkų meras R. Malinauskas.

Netrukus su juo susisiekė ir Druskininkų savivaldybėje apsilankė J. Marcinkevičiaus dukra Jurga ir anūkė Salomėja. Su jomis buvo aptarta ir paminklo koncepcija, ir jo pastatymo vieta.

Druskininkų savivaldybė atidarė specialią sąskaitą J. Marcinkevičiaus paminklo statybai paremti. Į ją visi norintys galėjo pervesti savo paramą, lėšos buvo renkamos ir įvairių Druskininkuose vykusių renginių metu.

Lėšas aukojusiųjų sąraše – 97 asmenys. Paramos sumos svyruoja nuo 5 iki 25 000 eurų.