90-mečio proga pagerbtas Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejaus įkūrėjas Gintautas Kazlauskas
G. Kazlauską pasveikino Druskininkų savivaldybės meras Ričardas. Jis prisiminė jį kaip šiltą, darbštų ir geranorišką žmogų – tokį, su kuriuo pokalbiai visada būdavo tikri, o sprendimai gimdavo be spaudimo, o iš abipusės pagarbos ir supratimo. Kiekvienas susitikimas su Gintautu buvo ne tik malonus, bet ir prasmingas – kupinas pagarbos, ramybės, tyliai skleidžiamos išminties. Tokių žmonių vis mažiau, todėl jų buvimas tarp mūsų tampa vis brangesnis. Linkėdamas sveikatos ir stiprybės, meras dėkojo už tą ryšį, kurį Gintautas sugebėjo užmegzti su žmonėmis, miestu ir bendruomene. Kartu su meru šventėje dalyvavo ir vicemeras Simonas Kazakevičius.
Kaip kalbėjo Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė, „Man labai svarbi pati Gintauto idėja, kuri galbūt laiko eigoj buvo kažkiek primiršta, bet aš norėčiau, kad šitas muziejus ir jo tęsinys, tai būtų ir memorialas prie Mergelių akių, ir bunkeris prie Ratnyčios upelio, nes jaunajai kartai tik tekstu nepapasakosi, kas buvo. Jai reikia pajusti, jai reikia pamatyti, jai reikia būtent tose vietose lankytis ir parodyti apie tai, koks buvo to bunkerio kvapas, kokia ta bunkerio drėgmė…Ir kaip žmonėms ten reikėjo išbūti ištisas dienas, ištisus mėnesius ir ištisus metus.“ Ji užtikrino, kad tai, ką druskininkiečiai per šitiek metų sunešė į muziejų, bus saugoma, restauruota, kad galėtų gyvuoti dar daug metų.
Renginyje pasisakė ir Druskininkų garbės pilietis Mikas Suraučius, atėjęs su simboliniu, asmeninės istorijos kupinu talismanu – mažuoju akordeonu, kurį dar vaikystėje, būdamas dešimties, gavo restauruotą iš savo mamos. Jo artimųjų rate kalėjo penki žmonės, jų šeimoje – tėvas. Pats Mikas prisiminė, kaip aštuonerių metų pirmą kartą su mama aplankė lageryje savo tėvą, kurio iki to nebuvo matęs. Savo kalboje jis pabrėžė, kad svarbiausia – ne tai, ką jau žinome mes, bet tai, kas liks tiems, kurie ateis po mūsų. „Mums svarbu, kad jiems būtų svarbu“, – sakė jis, primindamas, jog atminties išsaugojimas yra tiltas į ateitį. Jis pasidalijo ir jautria istorija apie liaudies dainą „Mamyte, nupirk man žirgelį“, kurią surinko po kruopelytę – iš šeimų, prisiminimų, nuotrupų – ir atkūrė, kad ši galėtų vėl skambėti viešai. O kadaise, sovietmečiu, net tokio pobūdžio daina galėjo tapti „nepageidaujama“, ir jos atlikimą nutraukdavo tylūs įspėjimai iš saugumo darbuotojų.
Šventinio renginio metu Gintautą Kazlauską 90-ojo jubiliejaus proga sveikino gausus būrys kolegų, bičiulių ir bendraminčių – nuo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, kultūros centro, muziejų vadovų iki kariuomenės atstovų, mokyklų bendruomenių ir ilgamečių bendražygių. Visi jie pabrėžė Gintauto neįkainojamą indėlį į atminties išsaugojimą, pilietinį ugdymą bei kultūros puoselėjimą Druskininkuose ir Lietuvoje. Kartu buvo paminėtas ir muziejaus darbuotojo Sauliaus Lukošiūno 60-metis. Renginys tapo prasminga padėka už tylų, bet reikšmingą darbą, kuriuo saugoma mūsų istorinė atmintis.
Parengta pagal Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejus informaciją
Daugiau nuotraukų rasite čia