Eglutė. Šventiškiausia, žinoma, yra gyva eglutė vazone, kurią pavasarį bus galima pasodinti į žemę. Beje, tokią, į vazoną pasodintą eglutę, kai kur jau galima išsinuomoti – nebūtina pirkti. Puošiant  kirstą eglutę, reikia prisiminti, kad ja reikės pasirūpinti ir po švenčių: nuvežti į specialias eglučių surinkimo vietas ar atliekų surinkimo aikšteles. Nedideles eglutes galima susmulkinti ir kompostuoti namuose.

Renkantis dirbtinę eglutę, geriau įsigyti kokybišką ir naudoti ją daugelį metų. Jeigu tokia eglutė tapo nebereikalinga, ją geriausia atiduoti kitiems, atvežti į daiktų mainų punktą „Mainukas“ ar centrą „TikoTiks“.

Dirbtinės eglutės gaminamos iš perdirbimui netinkamų medžiagų, tad tolesniam naudojimui nebetinkamas dirbtines eglutes reikia vežti į didelių atliekų surinkimo aikštelę, o mažas galima mesti į mišrių atliekų konteinerius.

Papuošimai. Nebūtina kiekvienais metais pirkti naujų kalėdinių papuošimų, žaisliukų ir kitų dekoracijų. Įsigijus kokybiškus daiktus, jie gali būti ilgai naudojami ir netgi tampa namų relikvijomis. Paįvairinimui galima pasigaminti valgomų ar kitokių iš natūralių medžiagų pačių sukurtų žaisliukų.  

Blizgūs žaisliukai ir kitos dekoracijos dažniausia būna pagamintos iš skirtingų medžiagų, todėl sudužusius, sulūžusius ar kitaip sugadintus juos reikia mesti į mišrių atliekų konteinerius.

Elektrines girliandas, kol jos veikia, naudokite patys ar atiduokite kitiems. Nepataisomai sugedusias vežkite į didelių atliekų surinkimo aikštelę ir priduokite kartu su elektronikos atliekomis.

Dovanų pakavimas. Geriausia dovana – dėmesys, kartu praleistas laikas ir nuoširdus palinkėjimas, papuoštas šilta šypsena. Jei šalia to visgi norisi dovanoti ir kažką apčiuopiamo, dovanas galima dėti  į jau turimus dovanų maišelius, pakavimui panaudoti popierinius pirkinių maišelius, tapetų, audinių likučius, senus žemėlapius ar vaikų piešinius. Perrišimui vietoj sintetinio kaspinėlio puikiai tiks natūralus siūlas, papuošimui – džiovinti vaisiai.

Suplyšusius dovanų maišelius, kartonines dėžutes, pakavimo popierių meskite į popieriaus atliekų konteinerį.

Vaišės. Šventiniam stalui geriausia rinktis šviežius, nefasuotus, vietinių gamintojų ir ūkininkų užaugintus produktus. Prieš perkant, verta paskaičiuoti, kiek tikrai jų reikės, o ruošiant maistą nepamiršti, kad visos, gaminant patiekalus susidarančios, atliekos: žievės, lupenos, lukštai, popieriniai rankšluosčiai, servetėlės, kavos ir arbatos tirščiai, turi keliauti į maisto atliekoms skirtą kibirėlį, o iš jo – į konteinerį.

Šventiniam stalui pagaminto maisto likučius galima užšaldyti ir panaudoti vėliau.

Linkėjimai. Mūsų protėviai tikėjo, kad Kalėdos – stebuklų metas ir šiuo metu pasakyti linkėjimai pildosi. Sakykime linkėjimus ir tegu žmogiškos šilumos mūsų namuose būna daugiau nei brangių daiktų.  

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras

Parašykite, kaip apsiperkate, kad nereiktų išmesti, pasidalinkite iš produktų likučių gaminamų patiekalų receptais, papasakokite apie įmonės ar bendruomenės iniciatyvas, mažinant maisto švaistymą – aprašymus iki lapkričio 24 d. siųskite į Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro messenger programą arba el. paštu [email protected].

Jūsų patirtis ir pavyzdžiai bus apibendrinti ir panaudoti rengiant rekomendacijas bei praktinius patarimus, kaip išvengti ar sumažinti virtuvės (pvz. lupenos, žievės, kaulai ir kitos maisto ruošimo atliekos) atliekų susidarymą, o patiekalų receptai gali būti įtraukti į Alytaus regiono maitinimo įstaigų šefų ir gyventojų receptų iš maisto likučių leidinį. Tai – priemonės numatytos Alytaus regiono atliekų prevencijos ir tvarkymo plane 2021-2027 m.

O pasibaigus atliekų mažinimo savaitei originaliausių, įdomiausių iniciatyvų bei receptų autoriams įteiksime ARATC specialiuosius prizus – jų nugalėtojus skelbsime lapkričio 27 d.

Aplinkosauginis projektas „Mes rūšiuojam“ unikalus tuo, kad jame gali dalyvauti visos Jūsų savivaldybės teritorijoje esančios įmonės, įstaigos, organizacijos ir gyventojai, o visiems projekto dalyviams už išrūšiuotas ir perduotas atliekų tvarkytojui gaminių atliekas bus atlyginta projekto partnerių prekėmis, suteiktomis paslaugomis, dovanomis, prizais.

Naujasis projekto „Mes rūšiuojam“ sezonas, kaip ir kasmet, nuo rugsėjo startavo švietimo įstaigose. Švietimo įstaigų auklėtiniai, jų artimieji ir bendruomenės nariai už išrūšiuotas ir priduotas elektros bei elektroninės įrangos, nešiojamų baterijų ir akumuliatorių atliekas gaus taškus, kuriuos iškeis į įvairias prekes ar paslaugas.

„Mes rūšiuojam“ projekte aktyviai dalyvauja 1 800 švietimo įstaigų visoje Lietuvoje. Per dvyliktą sezoną iš švietimo įstaigų buvo surinkta apie 290 tonų senos elektronikos ir 17 tonų nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų.

Švietimo ir ugdymo įstaigose taip pat vyksta projektas „Mes rūšiuojam. Akademija“. Jo metu švietimo įstaigose, darželiuose, organizacijose rengiamos šviečiamojo pobūdžio pamokos apie gaminių rūšiavimą.

Lietuvos bendrovės kviečiamos tapti projekto „Mes rūšiuojam. Įmonėje“ dalyvėmis. Projekte dalyvaujančios bendrovės, priduodamos tiek įmonėje, tiek jos darbuotojų buityje susidarančias nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių bei elektronikos atliekas, rinks taškus, už kuriuos iš projekto partnerių galės įsigyti prekių ar paslaugų.

Projekte „Mes rūšiuojam. Įmonėje“ aktyviai dalyvauja 1 942 įmonės. Per pasibaigusį sezoną projekto dalyvės surinko 144 tonų elektros ir elektroninės įrangos ir 5 tonas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų.

Išsami informacija apie nacionalinį aplinkosaugos projektą „Mes rūšiuojam“ ir skirtingas jo dalis – projekto internetinėje svetainėje www.mesrusiuojam.lt.

Būk aktyviu projekto dalyviu ir prisidėk prie taršos mažinimo.

Kasmet tyrimus atliekantys Gamtos tyrimų centro mokslininkai pažymi, kad sistemingas upinių mašalų reguliavimas nuo 2016 metų pavasario duoda pastebimų rezultatų – akivaizdų kraujasiurbių mašalų kiekio mažėjimą. Lietuvoje žmones puola ir kitų rūšių upiniai mašalai, kurie vystosi įvairiose Lietuvos upėse, tačiau nesukelia tokio pobūdžio problemų, kokias sukeldavo kraujasiurbių rūšies mašalai, prieš pradedant jų gausumo reguliavimą Nemuno vidupyje.

Šiais metais pagrindinės kraujasiurbės upinių mašalų rūšies lervų tankis ant vandens augalų biologinio preparato panaudojimo dieną buvo panašus kaip pernai metais (vidutiniškai 31 lerva / 1 dm2 augalo ploto), o gegužės 13 ir 28 dienomis panaudoto preparato efektyvumas siekė atitinkamai 97 ir 92 procentų Nemuno atkarpoje nuo jo panaudojimo vietos Varviškėje iki Merkinės t. y. daugiau kaip 50 km pasroviui upe.

Kada reikia pilti preparatą, apskaičiuojama pagal upinių mašalų rūšies, kuri labiausiai kanda, vystymosi laiką. Biologiniai preparatai veikia tik dvisparnius vabzdžius, gamtoje nesikaupia ir greitai suyra, todėl jų poveikis yra trumpalaikis, tad tikslus preparato panaudojimo laikas (kai tikslinė upinių mašalų rūšis dominuoja upėje ir yra būtent lervos stadijoje) yra esminis veiksnys, lemiantis preparato panaudojimo efektyvumą.

Mokslininkai pažymi, kad pavieniai upiniai mašalai Pietų Lietuvoje buvo aptinkami birželio mėnesį, jų gausumas buvo mažas, šiek tiek išaugdavo prieš lietų, tačiau buvo didesnis vietovėse nutolusiose nuo Nemuno nei upės pakrantėse, kas rodo, kad tai iš biologiniu preparatu neapdorotos Nemuno atkarpos (Baltarusijos teritorijoje) išskridę upiniai mašalai.

Kraujasiurbių upinių mašalų populiacijos pokyčių stebėjimo ir populiacijos reguliavimo projektui iš viso skirta beveik 99 tūkst. eurų: iš valstybės biudžeto – beveik 70 tūkst., penkios pietų Lietuvos savivaldybės – Druskininkų, Varėnos, Lazdijų ir Alytaus miesto bei rajono – skyrė po beveik 6 tūkst. eurų.

Šį projektą įgyvendino Druskininkų savivaldybė – teikė paraiškas, organizavo viešuosius pirkimus, užsakė stebėjimo paslaugas ir užtikrino biologinio preparato išpylimą laiku. Visam Pietų Lietuvos regionui svarbų projektą planuojama tęsti ir 2025 metais, nes nutraukti kraujasiurbių upinių mašalų gausumo negalime, kad neatsinaujintų ir nepasikartotų ankstesnių metų Projekto nutraukimo patirtis.

Bet kuriame konteineryje aptikus netinkamų atliekų, jis nebus tuštinamas, o gyventojai ant konteinerių ras perspėjimus išrūšiuoti atliekas. Konteineriai bus tuštinami tik kito apvažiavimo pagal grafiką metu ir tik tuo atveju, jeigu juose nebus aptikta neleistinų atliekų.

„Iki šiol didžiausią dėmesį skirdavome mišrių ir maisto atliekų konteinerių patikrai. Tačiau įvertinę naujausių morfologinių tyrimų duomenis, nusprendėme sugriežtinti stiklo, plastiko/metalo ir popieriaus atliekų konteinerių kontrolę ir kartu priminti gyventojams jų pareigą laikytis Atliekų tvarkymo taisyklių“, - sakė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro Paslaugų organizavimo ir kontrolės padalinio vadovas Martynas Krasauskas.   

Anot jo, atliekų patikrinimo kontrolę vykdys ne tik ARATC specialistai – tą daryti privalo ir vežėjai. Prieš ištuštindami konteinerį, jie turi įvertinti, ar jame yra pagal atliekų tvarkymo taisykles leistinos atliekos. Nustačius, kad konteineryje ar šalia jo sudėtos ne pagal Taisykles leistinos atliekos, vežėjas privalo tai fiksuoti konteinerių identifikavimo sistemoje, ant konteinerio užklijuoti informacinį pranešimą ir palikti konteinerį netuštintą.

„Dar kartą primename vežėjams apie jų atsakomybę ir pareigą netuštinti konteinerių su neleistinomis atliekomis ir nevežti tokių atliekų į rūšiavimo linijas, nes tai labai didina atliekų tvarkymo kaštus savivaldybėms, o galiausiai jie nugula ant gyventojų pečių“, - primena M. Krasauskas.  

Atliekų tvarkymo taisyklės numato, kad atliekų turėtojai privalo rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje atsižvelgiant į atliekų rūšį ir pobūdį, nemaišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis.

Pasak Aplinkos ministerijos atstovų, gyventojams nebūtina į antrinių žaliavų konteinerius mesti tik kaip perdirbamas pažymėtas medžiagas – visas neužterštas atliekas reikia rūšiuoti pagal medžiagą, iš kurios jos pagamintos.

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro inf.