Spalio 13-ąją Druskininkų ligoninėje pradedamos kelio sąnario endoprotezavimo operacijos pasitelkiant robotinę sistemą. Naują technologinį etapą viena iš Lietuvos kelio sąnarių endoprotezavimo lyderių pasitinka peržengdama 700 šiais metais atliktų sąnarių keitimo operacijų ribą. Augantys veiklos rezultatai, trumpi laukimo terminai ir pacientai iš visos Lietuvos rodo, kad pažangi ortopedinė chirurgija gali būti sėkmingai plėtojama ir regioninėse gydymo įstaigose.

Druskininkų ligoninės operacinėje pradedama naudoti bendrovės „Johnson & Johnson MedTech“ VELYS™ robotinė sistema, skirta kelio sąnario endoprotezavimo operacijoms. Ji padeda chirurgui tiksliau suplanuoti operaciją, atsižvelgti į individualią paciento anatomiją ir įgyvendinti numatytą chirurginį planą.

Šis pokytis žymi naują ligoninės ortopedijos raidos etapą. Per pastaruosius metus Druskininkai tapo gydymo vieta, kurią sąnarių keitimo operacijoms renkasi ne tik aplinkinių savivaldybių, bet ir didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai.

Spalio 13 d. planuojama pasiekti ir simbolinę ribą – 701 šiais metais atliktą sąnarių endoprotezavimo operaciją, iš jų 442 kelio ir 259 klubo sąnarių operacijas.

Tačiau už šių skaičių slypi daugiau nei augančios paslaugų apimtys. Tai nuosekliai stiprinama specialistų komanda, investicijos į medicinos technologijas ir gydymo organizavimo modelis, kuriame dėmesys skiriamas visam paciento keliui – nuo pirmosios konsultacijos iki sveikimo.

Robotinė sistema – naujos galimybės chirurgui ir pacientui

Robotinės chirurgijos technologija leidžia gydytojui dar tiksliau planuoti kelio sąnario endoprotezavimo operaciją ir pritaikyti ją individualiai paciento anatomijai.

Operacijos metu sistema padeda įvertinti kelio sąnario padėtį, judesių amplitudę ir minkštųjų audinių pusiausvyrą. Remdamasis šia informacija, chirurgas gali parinkti tinkamiausią implanto padėtį ir suplanuoti kaulo pjūvius.

Vienas svarbiausių VELYS™ sistemos technologinių išskirtinumų – galimybė atlikti suplanuotus kaulo pjūvius nenaudojant tradicinių pjovimo blokų.

Įprastose kelio sąnario endoprotezavimo operacijose pjūvio krypčiai nustatyti naudojami specialūs instrumentai. Robotinė sistema veikia kitaip: ji realiuoju laiku stebi kaulo padėtį ir koreguoja pjūklo orientaciją pagal iš anksto suplanuotą pjūvio plokštumą. Tai padeda chirurgui tiksliai įgyvendinti individualų operacijos planą net ir tuomet, kai operacijos metu šiek tiek pasikeičia kaulo padėtis.

Svarbu pabrėžti, kad robotinė sistema neoperuoja savarankiškai. Chirurgas priima medicininius sprendimus, valdo instrumentą ir kontroliuoja visą operacijos eigą. Technologija tampa jo darbo pagalbininke, suteikiančia papildomos informacijos ir padedančia išlaikyti suplanuotą tikslumą.

Pacientui tai reiškia galimybę atlikti labiau individualizuotą operaciją, kurios metu siekiama tiksliai pozicionuoti implantą, užtikrinti sąnario stabilumą ir atkurti jo funkciją. Vis dėlto galutinis gydymo rezultatas priklauso nuo daugelio veiksnių – paciento sveikatos būklės, chirurginio gydymo, pooperacinės priežiūros ir reabilitacijos.

Prieš pradėdami taikyti naująją technologiją, trys iš penkių Druskininkų ligoninėje operuojančių ortopedų traumatologų – dalyvavo specializuotuose mokymuose Šveicarijoje. Gydytojai sėkmingai baigė teorinį ir praktinį pasirengimą bei įgijo sertifikatus, suteikiančius galimybę savarankiškai atlikti operacijas pasitelkiant robotinę sistemą.

Likę du ortopedų traumatologų komandos gydytojai į analogiškus mokymus vyks dar spalio mėnesį. Taip siekiama užtikrinti, kad naująją technologiją, įgijusi reikiamą kvalifikaciją, galėtų taikyti visa operuojančių specialistų komanda.

Chirurgo žvilgsnis: daugiau tikslumo kiekviename operacijos etape

Druskininkų ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas Pranciškus Bakutis, vienas pirmųjų ligoninės specialistų, įgijusių teisę savarankiškai atlikti robotinės sistemos asistuojamas operacijas, pabrėžia, kad naujosios technologijos vertė pirmiausia atsiskleidžia chirurginio planavimo ir tikslumo galimybėse.

„Kelio sąnario endoprotezavimas yra sudėtinga operacija, kurios sėkmei labai svarbus tikslus implanto pozicionavimas, tinkamas sąnario stabilumas ir minkštųjų audinių pusiausvyra. Kiekvieno paciento anatomija yra individuali, todėl mūsų tikslas – ne tik pakeisti susidėvėjusį sąnarį, bet ir kuo tiksliau atkurti jo funkciją.

Robotinė sistema suteikia galimybę operacijos metu gauti tikslius duomenis apie paciento kelio sąnarį, įvertinti jo anatominius ypatumus, judesių amplitudę ir audinių pusiausvyrą. Remdamiesi šia informacija galime individualiai suplanuoti implanto padėtį ir kaulo pjūvius, o prireikus operacijos metu koreguoti pasirinktą planą.

Vienas svarbiausių šios technologijos pranašumų – kaulo pjūvių atlikimo tikslumas. Skirtingai nei įprastų operacijų metu, kai naudojami specialūs pjovimo blokai, robotinė sistema nuolat stebi kaulo padėtį ir realiuoju laiku padeda išlaikyti suplanuotą pjūklo judėjimo kryptį. Net ir nežymiai pasikeitus kaulo padėčiai, sistema atitinkamai koreguoja instrumento orientaciją. Tai leidžia itin tiksliai įgyvendinti suplanuotus operacijos veiksmus.

Svarbu suprasti, kad robotas chirurgo nepakeičia. Operaciją atlieka gydytojas, kuris priima visus medicininius sprendimus ir kontroliuoja procesą. Robotinė sistema yra papildomas įrankis, padedantis mūsų patirtį ir chirurginius įgūdžius papildyti objektyviais, realiuoju laiku gaunamais duomenimis.

Pacientui tai pirmiausia reiškia dar labiau individualizuotą chirurginį gydymą. Tiksliau atlikti kaulo pjūviai ir parinkta implanto padėtis gali padėti užtikrinti tinkamą sąnario mechaniką, stabilumą bei funkciją. Žinoma, galutinis rezultatas priklauso ir nuo paciento sveikatos būklės, pooperacinės priežiūros bei reabilitacijos, todėl robotinės technologijos nereikėtų vertinti kaip savaiminės sėkmės garantijos.

Specializuoti mokymai Šveicarijoje leido ne tik išsamiai susipažinti su šios sistemos veikimo principais, bet ir praktiškai pasirengti jos naudojimui. Džiaugiuosi, kad įgytas žinias galime pritaikyti Druskininkuose. Mums, kaip chirurgams, tai dar viena galimybė tobulinti operacijų tikslumą, o pacientams – gauti pažangiomis technologijomis paremtą gydymą savo pasirinktoje ligoninėje“, – teigia gydytojas ortopedas traumatologas Pranciškus Bakutis.

Daugiau kaip 700 operacijų per nepilnus metus

Druskininkų ligoninės ortopedijos augimą geriausiai atskleidžia veiklos rezultatai.

2025 metais ligoninėje atlikta 510 kelio ir klubo sąnarių endoprotezavimo operacijų – 342 kelio ir 168 klubo. Šių metų spalio 13-ąją planuojama pasiekti 701 operaciją. Tai būtų 37,5 proc. daugiau nei per visus praėjusius metus, nors iki metų pabaigos dar likę daugiau kaip du mėnesiai.

Praėjusiais metais pagal kelio sąnario endoprotezavimo operacijų skaičių Druskininkų ligoninė užėmė ketvirtąją vietą tarp Lietuvos valstybinių gydymo įstaigų. Toks rezultatas ypač reikšmingas vertinant ligoninės dydį ir regioninį statusą.

Augančios operacijų apimtys atspindi kryptingą ortopedijos paslaugų plėtrą. Ligoninė stiprina specialistų komandą, investuoja į medicinos įrangą, tobulina operacijų planavimą ir pacientų gydymo organizavimą.

Robotinės sistemos diegimas – šios plėtros tęsinys. Tai ne pavienis technologinis sprendimas, o dar vienas žingsnis siekiant užtikrinti pažangų chirurginį gydymą, išlaikant paslaugų prieinamumą pacientams.

Pacientai atvyksta iš visos Lietuvos

Druskininkų ligoninės ortopedijos paslaugų geografija šiandien gerokai platesnė nei jos įprastai aptarnaujamas regionas.

2026 metų duomenimis, daugiausia sąnarių endoprotezavimo operacijų atlikta pacientams iš Panevėžio savivaldybės – 94. Iš Druskininkų atvyko 74 pacientai, Alytaus – 73, Kauno – 70, Varėnos – 49, Vilniaus – 47, Lazdijų – 46.

Ligoninėje taip pat operuojami pacientai iš Marijampolės, Pasvalio, Šiaulių, Klaipėdos ir kitų Lietuvos vietovių.

Šie skaičiai atskleidžia svarbią tendenciją: gydymo įstaigos pasirinkimą lemia ne vien atstumas iki jos. Pacientams svarbūs specialistai, galimybė laiku gauti reikalingą gydymą, aiškus gydymo procesas ir kitų žmonių patirtys.

Ne vienas pacientas į Druskininkus atvyksta paskatintas čia jau operuotų artimųjų ar pažįstamų rekomendacijų. Tokiu būdu pasitikėjimas ligonine perduodamas iš žmogaus žmogui, o pacientų patirtys tampa reikšminga gydymo įstaigos reputacijos dalimi.

Kai operacijos nereikia laukti metų

Sąnarių ligomis sergantiems pacientams laikas turi ypatingą reikšmę. Nuolatinis skausmas, ribotas judėjimas ir mažėjantis savarankiškumas veikia ne tik fizinę sveikatą, bet ir kasdienį gyvenimą.

Todėl vienas svarbiausių Druskininkų ligoninės ortopedijos paslaugų pranašumų – galimybė operaciją suplanuoti per palyginti trumpą laiką.

Šiuo metu nuo ortopedo traumatologo konsultacijos iki planinės sąnario endoprotezavimo operacijos ligoninėje įprastai praeina apie vieną mėnesį. Konkretus terminas priklauso nuo paciento sveikatos būklės, pasirengimo operacijai, endoprotezo skyrimo ir operacijų grafiko.

Pacientai Lietuvoje gali rinktis gydymo įstaigą, turinčią sutartį su ligonių kasa dėl sąnarių endoprotezavimo paslaugų. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims, esant medicininėms indikacijoms ir laikantis nustatytos tvarkos, operacija ir kompensuojamasis endoprotezas apmokami Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Galimybė greičiau gauti reikalingą gydymą pacientui reiškia daugiau nei trumpesnį laukimą. Tai galimybė anksčiau pradėti sveikimo procesą ir siekti susigrąžinti judėjimo laisvę bei gyvenimo kokybę.

Komanda – nuo pirmojo skambučio iki reabilitacijos

Už augančių operacijų skaičių, trumpų laukimo terminų ir naujų technologijų diegimo stovi ne tik penkių operuojančių ortopedų traumatologų kompetencija. Ne mažiau svarbus nuosekliai organizuotas visos ligoninės darbas.

Druskininkų ligoninėje sąnarių endoprotezavimas organizuojamas kaip vientisas paciento gydymo kelias, o ne atskirų, tarpusavyje nesusijusių paslaugų seka.

Jis prasideda nuo pirmojo paciento skambučio registruojantis konsultacijai. Toliau seka gydytojo įvertinimas, reikalingi tyrimai, pasirengimas operacijai, hospitalizavimas, chirurginis gydymas, pooperacinė priežiūra ir, reabilitacija.

Šiame procese dalyvauja didžioji dalis ligoninės skyrių ir tarnybų. Registratūros darbuotojai, konsultacinės poliklinikos, diagnostikos, operacinės, anesteziologijos ir intensyviosios terapijos, stacionaro bei reabilitacijos specialistai, slaugytojai ir jų padėjėjai prisideda prie bendro rezultato.

Kiekvienas etapas turi būti suderintas su kitu. Pacientui svarbu žinoti, kada ir kur atvykti, kokius tyrimus atlikti, kaip pasirengti operacijai ir kas jo laukia po jos. Todėl gydymo organizavimas, informacijos perdavimas ir nuoseklus bendravimas tampa neatsiejama paslaugos kokybės dalimi.

Pacientas nėra tik užregistruojamas operacijai – jis lydimas viso gydymo proceso metu. Tokia darbo organizavimo sistema padeda išvengti nereikalingų uždelsimų, užtikrinti gydymo tęstinumą ir suteikti pacientui daugiau aiškumo bei saugumo.

Profesionaliai atlikta operacija yra esminė gydymo dalis, tačiau paciento patirtį formuoja ir kasdienis bendravimas – laiku suteikta informacija, darbuotojų dėmesys, pagalba ir rūpestis.

Būtent tai atsispindi pacientų atsiliepimuose ir rekomendacijose. Žmonės, kurie po operacijos dalijasi savo patirtimi su artimaisiais, tampa svarbiausiais ligoninės ambasadoriais.

Todėl daugiau kaip 700 sąnarių endoprotezavimo operacijų per nepilnus metus yra ne vien chirurgų darbo ar technologinės pažangos rezultatas. Tai visos ligoninės komandos pasiekimas, kuriame kiekvieno darbuotojo indėlis turi reikšmę.

„Pažangi medicina neturi būti vien didžiųjų miestų privilegija“

Druskininkų ligoninės direktorė Evelina Raulušaitienė pabrėžia, kad robotinės chirurgijos pradžia – ne tik technologinis pasiekimas, bet ir kryptingų investicijų, komandos stiprinimo bei nuoseklios ligoninės plėtros rezultatas.

„Dar prieš kelerius metus mūsų tikslas buvo didinti ortopedinių operacijų apimtis, stiprinti specialistų komandą ir trumpinti pacientų laukimo laiką. Šiandien per nepilnus metus atliekame daugiau kaip 700 sąnarių endoprotezavimo operacijų ir pradedame taikyti robotinės chirurgijos technologiją. Tai rodo, kiek daug gali pasiekti regioninė ligoninė, turėdama aiškią kryptį ir stiprią komandą.

Esu įsitikinusi, kad investicijos į inovacijas regioninėms ligoninėms yra ne prabanga, o būtina sąlyga jų ateičiai. Pažangios technologijos svarbios ne tik pacientams – jos padeda pritraukti ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos specialistus. Gydytojams svarbu turėti galimybę profesiškai augti, tobulinti kompetencijas ir dirbti su moderniausia įranga. Jei norime, kad talentingi specialistai rinktųsi regionus, turime sudaryti sąlygas čia realizuoti jų profesinį potencialą.

Tačiau technologijos savaime rezultatų nesukuria. Už kiekvienos operacijos stovi visa ligoninės komanda – nuo pirmojo paciento skambučio iki pooperacinės priežiūros ir reabilitacijos. Technologijas galima įsigyti, tačiau profesionalumas, tarpusavio pasitikėjimas ir gebėjimas dirbti išvien kuriami metų metus. Būtent tai yra mūsų stiprybė.

Didžiuojuosi mūsų žmonėmis ir tuo, kad pacientai iš visos Lietuvos renkasi Druskininkų ligoninę. Man svarbiausia, kad mūsų augimas reikštų realią naudą pacientui – trumpesnį gydymo laukimą, kokybiškas paslaugas ir galimybę gauti pažangų gydymą ne tik didžiuosiuose medicinos centruose.

Regioninės ligoninės turi turėti galimybę būti ne tik medicinos paslaugų teikėjomis, bet ir medicinos pažangos dalyvėmis. Investuodami į technologijas ir žmones, stipriname ne tik atskiras gydymo įstaigas, bet ir visą Lietuvos sveikatos sistemą. Pažangi medicina neturi būti vien didžiųjų miestų privilegija“, – sako Druskininkų ligoninės direktorė Evelina Raulušaitienė.

Naujas etapas, bet ne galutinis tikslas

Robotinės chirurgijos pradžia – dar vienas nuoseklios Druskininkų ligoninės ortopedijos plėtros etapas.

Augančios operacijų apimtys, specialistų kompetencijos, trumpi laukimo terminai ir investicijos į pažangias technologijas rodo, kad regioninė gydymo įstaiga gali ne tik išlaikyti svarbias medicinos paslaugas, bet ir kryptingai plėtoti sudėtingą chirurginį gydymą.

Pacientams šios permainos turi labai konkretų tikslą – galimybę laiku gauti reikalingą pagalbą, mažinti skausmą, atkurti judėjimo funkciją ir grįžti prie aktyvesnio gyvenimo.