Parama būstui įsigyti

[[#ex]]

Valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas

Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą (subsidiją) turi asmenys ir šeimos:

  • kurių už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų pajamų ir turto dydžių:
Asmuo/šeima Grynosios metinės pajamos Turtas
Asmuo be šeimos 106 VRP 129 VRP
Dviejų ar trijų asmenų šeima 148VRP 1262 VRP
Keturių ar penkių asmenų šeima 178 VRP 349 VRP
Šešių ar daugiau asmenų šeima 30 VRP vienam asmeniui 83 VRP vienam asmeniui
  • kurie įsigyja pirmą būstą Lietuvoje arba pastaruosius 5 metus neturėjo būsto nuosavybės teise ir nebuvo pasinaudoję valstybės parama įsigyti būstą;
  • kurie turi ar per pastaruosius 5 metus turėjo nuosavybės teise priklausantį būstą, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų;
  • negalią turintis asmuo ar šeima, kurioje yra neįgalusis, nuosavybės teise turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų poreikiams. Parama teikiama tik neįgaliojo nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti jį pritaikant neįgaliųjų poreikiams. 

Valstybės remiamų pajamų dydis (VRP)

Valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą gali gauti asmenys ir šeimos, kurie pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą turi teisę į paramą būstui įsigyti: pirkti, statyti ar pirkti ir statyti (dalį kredito panaudojant žemės sklypui, kuriame yra arba planuojamas statyti būstas, pirkti), nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti.

Skiriamo valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito dydis / tūkst. Eur
Asmeniui be šeimos Iki 53
Dviejų ar daugiau asmenų šeimai Iki 87 
Nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti, neatsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį Iki 35

Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikiamos tokio dydžio subsidijos: 

  • jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) – 15 proc.
  • jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką ar vieną vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba)– 20 proc.
  • jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus ar du vaikus, kuriems (ar vienam iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) – 25 proc.
  • šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ir (ar) tris ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam, ar keliems iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) – 30 proc.
  • neįgaliesiems arba šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų – 30 proc.
  • asmenims iki 36 metų, kurie yra buvę likę be tėvų globos (rūpybos), ar jų šeimoms – 30 proc.
  • šeimoms, kuriose motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų ir (ar) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) – 30 proc.

Jūsų veiksmai:

  • Deklaruokite nuosavybės teise turimą turtą ir gautas pajamas (pateikite VMI Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją FR0001. Nepamirškite joje nurodyti gautų pajamų).
  • Kreipkitės į savivaldybę, kurioje deklaruojate gyvenamąją vietą, pateikdami nustatytos formos prašymą.  (BP-1)
  • Kredito įstaigai pateikite savivaldybės išduotą pažymą apie tai, kad galite pretenduoti į paramą būstui įsigyti. Minėta pažyma kredito įstaigai turi būti pateikta per 15 dienų nuo jos išdavimo dienos.
  • Prie prašymo pateikite užpildytą 6 priedą (Pajamų, kurios, vadovaujantis piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, neįskaitomos į asmenų ir šeimų gaunamas pajamas, sąrašas).

Išperkamosios būsto nuomos mokesčio  dalies kompensacija

  • kurių už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų pajamų ir turto dydžių:
Asmuo/šeima Grynosios metinės pajamos Turtas
Asmuo be šeimos 106 VRP 129 VRP
Dviejų ar trijų asmenų šeima 148 VRP 262 VRP
Keturių ar penkių asmenų šeima 178 VRP 349 VRP
Šešių ar daugiau asmenų šeima 30 VRP vienam asmeniui 83 VRP vienam asmeniui
  • kurie įsigyja pirmą būstą Lietuvoje arba pastaruosius 5 metus neturėjo būsto nuosavybės teise ir nebuvo pasinaudoję valstybės parama įsigyti būstą;
  • kurie turi ar per pastaruosius 5 metus turėjo nuosavybės teise priklausantį būstą, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų.

Valstybės remiamų pajamų dydis (VRP)

Jūsų veiksmai:

  • Deklaruokite nuosavybės teise turimą turtą ir gautas pajamas (pateikite VMI Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją FR0001. Nepamirškite joje nurodyti gautų pajamų).
  • Kreipkitės į savivaldybę, kurioje deklaruojate gyvenamąją vietą, pateikdami nustatytos formos prašymą. (BP-2).
  • Pateikite ne trumpiau kaip 1 metams sudarytą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą išperkamosios būsto nuomos sutartį.patvirtintą metodiką.

Išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžiai yra apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 


Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms

Teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms turi jaunos šeimos, įsigyjančios būstą regionui priskirtose teritorijose: 7.1.2, 7.1.3, 7.1.4, 7.1.5, 7.1.7, 7.2, 7.3, 7.4, 7.5, 7.6, 7.7, 7.8, 7.9, 7.10, 7.11, 7.12, 7.13, 7.14, 7.15.
Nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės 2024 metams  

Jauna šeima laikomi abu sutuoktiniai, taip pat registruotą partnerystę sudariusi pora arba vienas vaiką auginantis tėvas ar mama, kurių amžius – iki 36 metų. 

Jaunoms šeimoms siūlomos tokios subsidijos:
•    neauginančioms vaikų – 15 proc.
•    auginančioms 1 vaiką – 20 proc.
•    auginančioms 2 vaikus – 25 proc.
•    auginančioms 3 ir daugiau vaikų – 30 proc.

Jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regionuose, valstybė subsidijuoja būstą tose teritorijose, kuriose kvadratinio metro normatyvinė vertė yra bent 65 procentais mažesnė už nustatytą didžiausią normatyvinę kvadratinio metro vertę. 

Nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvines vertes Lietuvos teritorijose nustato ir savo interneto svetainėje skelbia VĮ Registrų centras pagal kiekvienų metų sausio 1 d. vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose. 

Padidėjus šeimai galima kreiptis dėl papildomos subsidijos, tačiau kreipimosi metu šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą, tai yra sutuoktiniai, registruoti partneriai arba vienas vaikus auginantis asmuo turi būti iki 36-erių metų amžiaus. Kai šeimoje, gavusioje finansinę paskatą, gimsta trečias arba daugiau vaikų, dėl papildomos subsidijos jie gali kreiptis iki 40 metų (įskaitytinai).

Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Subsidija jaunai šeimai išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo būsto kredito suteikimo dienos.  Kai būsto kreditas yra suteikiamas būstui pirkti ir statyti, arba statyti, subsidija išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių būsto statybos užbaigimą, pateikimo kredito davėjui dienos.

Sklypui, kuriame yra būstas ar planuojama jį statyti, įsigyti gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos.

Norintys gauti subsidiją turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Subsidija galima ne tik Lietuvos piliečiams ir jų šeimos nariams, bet ir Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalių piliečiams bei kitiems užsieniečiams, kurie turi ilgalaikį leidimą gyventi Europos Sąjungoje arba jiems Lietuvoje yra suteiktas prieglobstis.

Šeima, pretenduojanti į valstybės subsidiją pirmam būstui, negali turėti ar būti turėjusi nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto, išskyrus atvejus, jei būsto naudingasis plotas vienam asmeniui neviršija 14 kvadratinių metrų arba jei būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc. 

Jeigu per pirmuosius 10 metų nuo pirmojo būsto įsigijimo būsto nuosavybės teisė būtų perleista kitam žmogui, subsidija turėtų būti grąžinta į valstybės biudžetą, išskyrus nustatytus atvejus (pavyzdžiui, paveldėjimo atveju ar šeima, kurioje auga trys ar daugiau vaikų, po 5 metų norėtų pakeisti būstą į didesnį toje pačioje savivaldybėje).

Jūsų veiksmai:

  • Jauna šeima regione susiranda būstą pirkimui arba būsto pirkimui ir statybai, arba sklypą būsto statybai (su leidimu statybai).
  • Šeima deklaruoja turtą ir užpildo prašymą www.spis.lt arba teikia prašymą tiesiogiai savivaldybėje.
  • Savivaldybė per 10 darbo dienų suformuoja pažymą subsidijai gauti, jeigu tam yra lėšų ir jei šeima atitinka kriterijus. Jei visos lėšos tiems metams išnaudotos, pažyma nesuformuojama, bet formuojamas sąrašas laikantis eiliškumo pagal prašymo pateikimo datą. Jauna šeima šį statusą turi atitikti tik prašymo pateikimo metu. Tai reiškia, kad, jeigu, nesant lėšų subsidijoms teikti, šeima turi palaukti, kol atsiras lėšų, ir sutuoktiniams per tą laiką sueina 36-eri, jie gali pretenduoti į subsidiją.
  • Kai suformuojama pažyma, jauna šeima per 15 kalendorinių dienų kreipiasi į pasirinktą kredito įstaigą. KREDITO ĮSTAIGŲ SĄRAŠAS.
  • Kredito įstaiga per 4 mėnesius priima sprendimą suteikti kreditą arba ne. Nusprendusi suteikti paskolą būstui kredito įstaiga pasirašo kreditavimo sutartį su jauna šeima. 
  • Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip per 4 mėnesius perveda subsidiją už jauną šeimą kredito įstaigai.

[[#ex]]

Atsakingas specialistas