Ričardas Malinauskas
Druskininkų savivaldybės meras

Sausio 25 dieną  sukanka 100 metų, kai gimė kunigas, Druskininkų garbės pilietis Konstantinas Gajauskas ( 1912-2021).

Ilgametis Druskininkų parapijos klebonas K. Gajauskas gimė 1912 01 25 Dotinėnų kaime, Švenčionių rajone.

K. Gajauskas lankė Švenčionėlių pradžios mokyklą. 1932 m. baigė garsiąją Švenčionių gimnaziją ir išvyko mokytis Vilniaus kunigų seminarijoje. Į kunigus įšventintas 1938 m.. 1949 m. K. Gajauskui suteiktas dekano titulas.

 K. Gajauskas 1965 04 09 paskirtas Druskininkų parapijos klebonu. Kurortas teikė vilčių pataisyti pašlijusią kunigo sveikatą, ypač kamuojamą bronchito. Atvykęs pirmiausia susitiko su geru bičiuliu Ratnyčios parapijos klebonu J. Poškumi, kurį gerbė kaip puikų dvasininką ir didelį eruditą. K. Gajauskas Druskininkų bažnyčios vidų rado apleistą ir niūrų. Plukto molio ir betono grindys buvo duobėtos, sienos – pilkos. Anot paties kunigo, buvo panašu į tvartą. Patyręs bažnytinio darbo administratorius, atsisakęs bet kokio turto ir prabangos, ėmėsi darbo. Visas savo per ilgą laiką sukauptas santaupas skyrė bažnyčios vidui atnaujinti, turtinti, puošti. Naujasis Druskininkų parapijos klebonas Vilniuje susirado meistrus, kurie pagamino įspūdingas „Kryžiaus kelio“ stacijas. Jas įrėmino, o ant vienos, klebono pageidavimu, įrašė, kad tai jo asmeninė auka parapijai. Bažnyčios sienos laukė dažytojų prisilietimo ir paveikslų. Nedelsdamas klebonas nuvyko į Vilniaus Domininkonų bažnyčią ir atsivežė iš ten sulamdytų, sužalotų drobių pilnus maišus. Susirado restauratorę ir drobėse šventųjų rankos, kojos ir figūros ryškėjo valandomis. Ypač daug dirbta prie paveikslo „Šv. Augustinas“, kuris buvo labiausiai nuniokotas. Apskritai visi Druskininkų bažnyčioje esantys vietinės reikšmės paminklai-paveikslai, 1965 m. atvežti iš Vilniaus Domininkonų bažnyčios, klebono K. Gajausko ir restauratorės Elenos Šmigelskaitės rūpesčiu 1970 m. buvo atgaivinti ir iki šiol džiugina dvasią. Dalies stačiakampių paveikslų formatai pakeisti į arkinius.

Bažnytėlės languose suspindo F. Valaičio vitražai, o languose virš altoriaus įkomponuoti „Šv. Kazimieras“ ir „Palaimintasis J. Matulaitis“ – dar įspūdingesni. Pastarųjų autorius – druskininkietis G. Šatūnas. Bažnyčios duobėtą grindinį pakeitė lentų parketas. Ant jo išsirikiavo lengvų konstrukcijų, gražių, grakščių formų suolai, kuriuos pagamino vietinių stalių brigada, vadovaujama p. Bakanausko. Pasieniais sumontuotas šilumos tinklų vamzdynas. Bažnyčiai vis gražėjant, atsirado naujos dailios klausyklos. Virš pagrindinio įėjimo 1991 11 17 pastatyta ir pašventinta K. Patamsio skulptūra „Jėzus laimina“.

Varėnos dekanato dekano K. Gajausko darbų sąrašą galima būtų dar ilgai tęsti. Jis lankėsi ir Apaštališkajame soste, itin rūpinosi atgauti klebonijos pastatą, parapijos namus. Dalyvavo Sąjūdžio veikloje ir ją rėmė. Jam klebonaujant, bažnyčios fisharmonija atrado vietą M.K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje, kita iki šiol stovi kampe. Vietoje jų sugriaudėjo vilniečio J. Aleknos pagaminti vargonai.

35-erius metus K. Gajauskas meldėsi ir aukojo šv. Mišias prie Druskininkų bažnyčios altoriaus, kuris jo pastangomis atvežtas iš Senųjų Trakų bažnyčios.

Druskininkų garbės piliečio vardas Konstantinui Gajauskui suteiktas tarybos 2000-12-08 sprendimu Nr. 230 už kilnius dvasininko darbus, Druskininkų bažnyčios atnaujinimą, turtinimą, puošimą bei lietuviškos kultūros puoselėjimą.

 Druskininkų miesto muziejaus nuotrauka